Branskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Branskas
lenk. Brańsk
   POL Brańsk COA.svg   
Brańsk.jpg
Šv. Simono Slupniko cerkvė

Branskas
52°45′00″ š. pl. 22°50′00″ r. ilg. / 52.75000°š. pl. 22.83333°r. ilg. / 52.75000; 22.83333 (Branskas)Koordinatės: 52°45′00″ š. pl. 22°50′00″ r. ilg. / 52.75000°š. pl. 22.83333°r. ilg. / 52.75000; 22.83333 (Branskas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Bielsko apskritis
Gyventojų (2007): 2 674
Plotas: 32,43 km²
Tankumas (2007): 82 žm./km²
Pašto kodas: PL 17-120
Commons-logo.svg Vikiteka: BranskasVikiteka
Miesto planas 1804 metais

Branskas (lenk. Brańsk, brus. Бранск, ukr. Бранськ, Брянськ, Bransk, Briansk, rus. Браньск) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Bielsko apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas yra apie 25 km į vakarus nuo Bielsko ir apie 69 km į pietvakarius nuo vaivadijos centro Balstogės. Miestas įsikūręs Bielsko lygumoje šalia Nužeco upės. Mieste įsikūręs Bransko dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW681.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002 m. duomenis miesto plotas buvo 32,43 km², iš kurių:

  • Neužstatyti plotai 66 %;
  • Miškai 27 %;
  • Pastatai ir vandens telkiniai 7 %.

Miestas sudaro 2,34 % Bielsko apskrities ploto.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. duomenis:

Aprašas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 3 822 100 1 944 50,9 1 878 49,1
Plotas 32,43 km²
Gyv. tankumas
(gyv./km²)
117,9 59,9 57,9

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyveno 3 739 žmonės:[1]

1897 m. gyveno 4 087 žmonės:[2]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimas kildinamas nuo šalia tekančio Bronkos upelio, kuris yra Nužeco upės intakas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[3][4] 1264 m. birželio 23 d. šiose vietovėse įvyko Bransko mūšis, kurio metu jotvingiai susikovė su kunigaikščio Boleslavo V Droviojo vadovaujamais lenkų kareiviais. 1366 m. šios žemės atiteko Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.[5][6] 1430 m. gyvenvietė užrašoma kaip Bransko. 1440-1444 m. šios žemės priklausė Boleslavui IV Varšuviečiui. Tuo metu gyvenvietei buvo suteiktos Kulmo teisės, suteiktas Bransko miesto herbas ir įkurta Bransko Marijos Dangun Žengimo parapija, kuri pirmą kartą paminėta 1446 metais. 1493 m. sausio 18 d. karalius Aleksandras Jogailaitis gyvenvietei suteikė Magdeburgo teises ir ji tapo pirmąja Palenkės krašto gyvenviete, kuri tapo miestu. XVI a. miestas sparčiai vystėsi. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. Per 1591 m. gaisrą sudegė apie pusę miesto pastatų. 1652 m. mieste siautė ligų epidemija. 1653-1670 m. miesto seniūnu buvo Boguslavas Radvila. Švedų tvano metu miestas buvo labai nusiaubtas. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1807-1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842-1914 m. Gardino gubernijai. XIX a. mieste sparčiai didėjo miesto žydų bendruomenė, kuri 1807 m. sudarė 7 %, 1897 m. 58 % miesto gyventojų. XIX a. pastatyta Bransko Trečioji sinagoga. 1820 m. įkurtos Bransko žydų kapinės. 1821 m. pastatyta Bransko Senoji sinagoga. 1826 m. į miestą atsikėlė nemažai dekabristųAtskirojo Lietuvos korpuso, kurie atsisakė prisiekti tarnystę Rusijos imperijos carui Nikolajui I. 1832 m. pastatyta Bransko Naujoji sinagoga. 1892 m. pastatyta Bransko Poalejaus Cedeko Senoji sinagoga. 1903 m. pastatyta Bransko Poalejaus Cedeko Naujoji sinagoga. 1909 m. pastatyta Bransko Kravcuvo sinagoga. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1920 m. liepos 30 ir 31 dienomis šalia miesto įvyko vienas iš Lenkijos-sovietų karo mūšių. 1921 m. mieste gyveno 3,725 žmonės, iš kurių 58 % buvo žydai ir 40 % lenkai. 1938 m. gyveno 4,594 žmonės. 1939 m. rugsėjo 10 d. miestą užėmė Trečiojo Reicho kariuomenė, o rugsėjo 24 d. pagal Molotovo-Ribentropo paktą perdavė miestą Tarybų Sąjungai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bransko rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. 1944 m. rugpjūčio 1 d. į miestą įžengė Raudonoji armija. Per karą buvo sugriauta apie 35 % miesto pastatų ir nužudyti beveik visi miesto žydai, kurie sudarė apie 65 % miesto gyventojų. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1946 m. mieste gyveno 2,542 žmonės. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji cerkvė
  • Miesto erdvių išdėstymas 1493-XVIII a.;
  • 1859-1862 m. pastatyta Marijos Dangun Žengimo bažnyčia;
  • 1863 m. pastatyta Marijos Dangun Žengimo bažnyčios varpinė;
  • XIX a. pastatyta Šv. Petro koplyčia ul. Binduga/Jana Kilińskiego gatvėje;
  • 1852 m. įkurtos katalikų kapinės;
  • 1803 m. įkurtos stačiatikių kapinės;
  • 1820 m. įkurtos Bransko žydų kapinės.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]