Ninurima
Ninurima – deivė Mesopotamijos mitologijoje. Dievavardis reiškia „Ūro viešpatė“. Laikyta Alamušo, Mėnulio dievo Nanos pasiuntinio (sukkal), sutuoktine.[1] Šių dievybių ryšį patvirtina dievų sąrašas An = Anum[2] (Ninurima paminėta III lentelės 38 eilutėje[3]). Ninurima bei Alamušas siejami ir su Ninpumuna,[4] sūriųjų versmių deive.[5]
Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nors Ninurima minima jau Ankstyvojo dinastinio laikotarpio dievų sąraše iš Faros, kultas geriausiai paliudytas Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu.[1] Ninurima – viena iš Ūre garbintų dievybių, tuo laikotarpiu ten dar garbinti Nana, Ningalė, Ninkununa, Ningublaga, Nineigara, Ninsunė, Gula, Anunitum ir Ulmašitum.[6]
Šulgio pamatų lentelėje įamžintos šiai deivei dedikuotos šventyklos statybos Karzidoje (Ga’eš).[7] Veikiausiai ji priklausė vietinės dievo Nanos šventyklos kompleksui.[1] Andrew R. George teigimu, atsižvelgiant į tai, jog ši vietovė buvo Mėnulio dievo kulto centras, galima spręsti, jog Ninurima laikyta Ningalės, kaip „Ūro viešpatės“, manifestacija – Nin-Urimma.[8]
Tekstuose iš Ūro minimi aukojimai Ninurimai, tačiau ne taip dažnai, kaip aukojimai svarbiausioms šio miesto dievybėms – Nanai ir Ningalei.[6] Paminėta, kad Ninurimai aukoti „tyrieji“ (lú-tu5-a) miltai.[1] Sykį jai aukota drauge su Alamušu.[2]
Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpio tekstyne aptiktas tik vienas teoforinis asmenvardis, į kurį įeina dievavardis Ninurima – Geme-Ninurima.[1] Dievybė paliudyta ir An = Anum dievų sąraše,[2] kuris datuojamas Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu, tačiau manoma, kad įsivėlusi raštininko klaida, iš tiesų veikiausiai turėta omenyje Ninirigal; Ninurima taip pat paminėta mokomajame įraše iš Sūzų.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Cavigneaux & Krebernik 1998, p. 511.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Sallaberger 1993, p. 184.
- ↑ Litke 1998, p. 122.
- ↑ Staiger 2010, p. 228.
- ↑ Staiger 2010, p. 225.
- ↑ 6,0 6,1 Sallaberger 1993, p. 159.
- ↑ Frayne 1997, p. 115.
- ↑ George 1993, p. 108.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Cavigneaux, Antoine & Krebernik, Manfred (1998)
- Frayne, Douglas (1997). Ur III Period (2112-2004 BC). RIM. The Royal Inscriptions of Mesopotamia. University of Toronto Press. doi:10.3138/9781442657069. ISBN 978-1-4426-5706-9.
- George, Andrew R. (1993). House most high: the temples of ancient Mesopotamia. Winona Lake: Eisenbrauns. ISBN 0-931464-80-3. OCLC 27813103.
- Litke, Richard L. (1998). A reconstruction of the Assyro-Babylonian god lists, AN:dA-nu-um and AN:Anu šá Ameli (PDF). New Haven: Yale Babylonian Collection. ISBN 978-0-9667495-0-2. OCLC 470337605.
- Sallaberger, Walther (1993). Der kultische Kalender der Ur III-Zeit. De Gruyter. doi:10.1515/9783110889253. ISBN 978-3-11-013932-7.
- Staiger, Annabelle (2010). Shehata, Dahlia; Weiershäuser, Frauke; Zand, Kamran V. (eds.). Von Göttern und Menschen: Beiträge zu Literatur und Geschichte des Alten Orients. Festschrift für Brigitte Groneberg. Cuneiform Monographs (vokiečių). 41. Brill. pp. 225–236. doi:10.1163/9789004187474_014. ISBN 978-90-04-18748-1. Nuoroda tikrinta 2022-10-01.
