Ningublaga
Ningublaga – dievas Mesopotamijos mitologijoje, vyriausiasis Nanos (Mėnulio dievo) sūnus. Laikytas Nanos Ekišnugal šventyklos sergėtoju. Ūre, greta Ekišnugal, būta ir paties Ningublagos šventyklos. Išlikę trys šiai dievybei skirti himnai.[1]
Svarbiausias Ningublagos kulto centras buvo menkai žinomas Kiabrigo miestas, kur stovėjo šiam dievui skirta (e) Ga-bur-ra šventykla. Joje Ningublaga garbintas drauge su savo sutuoktine Nin-(e)-igara.[2] Iš Kiabrigo Ningublagos kultas paplito Ūre. Apie Kiabrigo (manoma, jis buvo netoliese Ūro) sugriovimą pasakojama „Raudoje apie Šumerą ir Ūrą“.[3]
Kad Ningublagos kultas Ūre buvo įgavęs nemažą svarbą, liudija ne tik čia stovėjusi jo šventykla, bet ir Ūre aptiktas dievų sąrašas, kuriame paminėta ši dievybė, taip pat Naram-Sino statulos, dedikuotos Ningublagai, įrašas. Be to, aprašant Ekišnugal kulto tarnus, šis dievas paminėtas Nanai skirtame himne (Nanna Hymn E).[1] Deivės Nanšės himne Ningublaga įvardijamas „kario, narsiojo Sino, sūnumi“; jis padeda Hendursagai vykdyti teisingumą Ninoje buvusioje Nanšės šventykloje. Viename įraše užsimenama apie svarbią Ningublagos šventę: „vienas ožys būdavo parūpinamas didžiajai Ningublagos šventei“. Aštuoniolikti Urnamu valdymo metai pavadinti „metais, kuomet buvo padėti Ningublagos šventyklos pamatai“. Ūre Ningublagos kultas dar buvo paplitęs Trečiosios Ūro dinastijos laikais.[4]
Minima, kad Isino karalius Lipit-Ištaras Ūre paskyrė savo dukterį vyriausiąja Ningublagos žyne.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Gojko Barjamovic, Kim Ryholt. Problems of Canonicity and Identity Formation in Ancient Egypt and Mesopotamia. Museum Tusculanum Press, 2016, p. 35–36.
- ↑ Licia Romano, Franco D'Agostino. Abu Tbeirah Excavations I. Area 1: Last Phase and Building A – Phase 1. Sapienza Università Editrice, 2019, p. 470.
- ↑ J. N. Postgate. Early Mesopotamia. Routledge, 1994, p. 299.
- ↑ Mark E. Cohen. The Cultic Calendars of the ancient near east. CDL Press, 1993, p. 130.
- ↑ Marc Van de Mieroop. Society and Enterprise in Old Babylonian Ur. D. Reimer, 1992, p. 54.
