Nabuchodonosaras II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nabuchodonosaras II

Nabuchodonosaras II (Nebukadnecaras, Nabukuduriusūras, dar vadinamas Nabuchodonosaras Didysis, 604 m. pr. m. e. – 562 m. pr. m. e.) – Babilonijos karalius.

Nabopalasaro sūnus. Laikomas išskirtinio talento valstybės vyru ir karvedžiu, jam valdant buvo pastatyti architektūros paminklai, išlikę iki mūsų dienų. Herodoto laikų Babilonas – tai daugiausia Nabuchodonosaro architektų kūrinys. Apie šį Babilonijos karalių daug rašoma Senajame Testamente, nors jo žygiai į Jeruzalę neturėjo didesnės reikšmės platesniame Vidurinių Rytų istorijos kontekste.

Karo žygiai[taisyti | redaguoti kodą]

Dar būdamas sosto paveldėtoju Nabuchodonosaras dalyvavo karo žygiuose. 607–606 metais vadovavo kariuomenei Asirijoje. 605 metais pr. m. e. nugalėjo faraoną Nechą mūšyje prie Karchemišo. Mirus tėvui nutraukė karines operacijas ir grįžo į Babiloną, kur buvo karūnuotas.

Tapęs karaliumi, Nabuchodonosaras išsirengė į Siriją ilgam karui, nors tai buvo ne daugiau nei karinės galios demonstravimas beveik nesutinkant pasipriešinimo, o jo tikslas – užtikrinti duoklės rinkimą. Imperijos sienų patikrinimas turėjo tapti kasmetiniu įvykiu – ne tik dėl mokesčių bei duoklės rinkimo, bet ir siekiant nubausti nepaklusnius miestus ar teritorijas. Šios kampanijos metu Judėjos karalius Jehojakimas savanoriškai pasidavė Nabuchodonosarui, ir daug izraelitų buvo kaip įkaitai išsivaryti į Babiloną.

601 m. pr. m. e. Nabuchodonosaras išėjo į žygį prieš Egiptą, bet prie Egipto sienos abi pusės mūšyje patyrė didelių nuostolių, todėl Nabuchodonosaras buvo priverstas atsitraukti į Babiloną ir pertvarkyti savo pajėgas. Žinios apie babiloniečių netektis pakako, kad Judėja ir kitos vasalinės karalystės liautųsi mokėjusios duoklę Babilonui ir sugrįžtų Egipto priklausomybėn.

597 m. pr. m. e. Nabuchodonosaras pasiuntė savo dalinius apgulti Jeruzalės. Hebrajų dokumentai nurodo, jog iš viso buvo paimta iki 10 000 belaisvių. Jeruzalės buvo pasigailėta, bet paimti „visi turtai“, tarp jų Saliamono šventyklos ir karališkųjų rūmų lobynai. Į nelaisvę buvo išvarytas karalius Jehojakimas – vietoje jo karaliumi buvo paskirtas Sedekijas. Tačiau Sedekijui pavyksta pasprukti, tačiau jis sugaunas prie Jericho ir žiauriai nubaudžiamas. Nabuchdonosaras įsako jo akivaizdoje nužudyti visus jo vaikus, o jam pačiam išsidurti akis, paskui išsiunčia grandinėmis sukaustytą į Babiloną, kur jis ir mirs. Tai paskutinis Dovydo dinastijos karalius. Izraelitai tremtiniai buvo įkurdinti Babilonijoje.

Nors vėlesnės babiloniečių kartos nepaprastai gerbė Nabuchodonosarą, jo gyvenamuoju laikotarpiu į sostą vis dar rimtai pretendavo chaldėjai. Dešimtaisiais jo valdymo metais (595 m. pr. m. e.) įsižiebė sukilimas, ir numalšinti jį pavyko tik žiauriai susidorojant karine jėga.

Faraonui Aprijui bandant įsiveržti vasalinės karalystės sukilo vėl, tikėdamosi jo pagalbos. Po trejų metų apgulties Nabuchodonosaro kariuomenė 587–586 metais užėmė Jeruzalę, sugriaudama Saliamono šventyklą ir išsivarydama gyventojus į nelaisvę. Ilgiausiai – 13 metų – truko Tiro miesto apgultis (585–573).

Statybos[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinį Ninevijos egzistavimo šimtmetį Babilonas buvo nuniokotas užpuolikų ir sukilėlių. Nabuchodonosaras tęsė savo tėvo pradėtus atstatymo darbus ir pavertė sostinę vienu iš pasaulio stebuklų. Buvo atstatytos senos šventyklos, iškilo nauji pastatai Babilono dievų garbei. Tiltas ir požeminė perėja sujungė Eufrato atskirtas miesto dalis. Buvo pabaigtos dar Nabopalasaro pradėtos karališkųjų rūmų statybos. Savo žmonai Semiramidei pastatė kabančiuosius sodus.

Nabuchodonosaras išlaikė draugiškus santykius su medais, nes retai teužsimenama apie grėsmę rytinėms sienoms. Tačiau nors Babilonijos santykiai su Medija tarsi buvo draugiški, į karaliavimo pabaigą Nabuchodonosarui turėjo kilti įtarimų dėl medų ketinimų. Todėl į šiaurę nuo Babilono buvo pastatyta didžioji gynybinė siena, nusitęsusi nuo Siparo iki Upio, – garsioji Medų siena, sumanyta kaip užkarda barbarų gentims sulaikyti ir puolimui iš šiaurės apsunkinti.

Valdymo pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Apie Nabuchodonosaro valdymo pabaigą išliko mažai istorinės medžiagos. Senojo Testamento Antrosios Karalių knygos paskutiniame skirsnyje kalbama apie Babilonijos paskirto Jeruzalės valdytojo nužudymą, gabūt pakursčius egiptiečiams. Iš fragmentiško teksto galima suprasti, kad Babilonijos karalius rengėsi žygiuoti į Egiptą, bet nėra žinoma jokių detalių. Nabuchodonosaras mirė 562 m. pr. m. e., soste jį pakeitė sūnus Amel Mardukas (Evil Merodachas), apie kurį žinoma tik tiek, kad jis buvo nemėgstamas Babilone. Po dviejų metų naujasis karalius yra nušalinamas nuo sosto 560 m. pr. m. e. svainio, karo vado Neriglisaro. Po dvidešimt metų 539 m. pr. m. e., Babiloną užkariauja karalius Kyras.