Baltistika

Baltistika – daugiašakė mokslo šaka, apimanti baltų tautų kalbų ir kultūros (istorijos, literatūros, folkloro, mitologijos) lyginamuosius tyrimus. Baltistika pagal tiriamos kultūros pobūdį dar skirstoma į lituanistiką, latvistiką, prūsistiką ir t. t. Didelis dėmesys skiriamas kalbotyros, ypač baltų prokalbės, studijoms.

Šiuo metu pasaulyje (daugiausia Europoje) yra per 30 baltistikos centrų. Pagrindinis baltistikos centras Lietuvoje yra Vilniaus universitetas. Nuo 1965 m. leidžia žurnalą „Baltistica“. Kadangi lietuvių kalba indoeuropiečių kalbų kontekste turi nemažai archajiškų bruožų, tai baltistiniai tyrimai atliekami ir ten, kur yra indoeuropeistika.

Istorija

Gintarinis skridinys – neolito laikų archeologinis radinys, priskiriamas baltų kultūrai. Tai buvo paskutinė proginė aukso moneta išleista litais. Pastaroji buvo skirta baltistikai.

Pirmieji lietuvių – latvių kalbų lyginimo bandymai pastebimi jau senųjų gramatikų raštuose (D. Klein, Grammatica Litvanica 1653 m., G. F. Stender, Lettische Grammatik 1783 m.). Karaliaučiaus universitete 1718–1944 m. veikė lietuvių kalbos seminaras. Moksliškai baltų kalbos pradėtos tirti ir lyginti su kitomis indoeuropiečių kalbomis XIX a., F. Boppui 1816 m. padėjus pirmuosius lyginamosios kalbotyros pagrindus. Į jo 1833 m. išleistą Vergleichende Grammatik jau buvo įtraukta ir lietuvių kalba. Daugiau ar mažiau lyginamosios yra ir F. Kuršaičio (Grammatik der Litauischen Sprache, 1876 m.), o. Wiedermanno (Handbuch det littauischen Sprache, 1897 m.), K. Jauniaus (Grammatika litovskago jazyka 1908–1916), A. Leskieno (Litauisches Lesebuch, 1919 m.), J. Plakio (Leišu valodas rokas gramata, 1926 m.) gramatikos.

Prūsų kalbos paminklus po G.H. F. Nesselmanno (Die Sprache der alten Preussen an ihren Ueberresten erlaeutert, 1845 m.) moksliškai tyrė E. Berneker (Die preussische Sprache, 1896 m.).

Ilgą laiką ypatinga tyrimu sritis buvo baltų-slavų prokalbės klausimas.

Žymų indėlį į baltistiką įnešė Rusijos mokslininkai V. Toporovas, parašęs Prūsų kalbos etimologinio žodyno 1-5 t., bei O. Trubačiovas, su juo išplėtojęs K. Būgos darbus, – jie išsamiai ištyrė ir konstatavo Padnieprės hidronimijos baltiškumą.

Baltistai

Žymesni baltistai: Kazimieras Jaunius, Jurgis Gerulis, Kazimieras Būga, Janis Endzelynas, Jonas Kazlauskas, Vytautas Mažiulis, Algirdas Sabaliauskas, Zigmas Zinkevičius, Marija Gimbutienė, Aleksandras Vanagas, Augustas Šleicheris, Ernstas Frenkelis, Vladimiras Toporovas, Michel Jonval ir kiti.

Taip pat skaitykite

• Baltų prokalbė
• Baltai

Nuorodos

• Vaizdo paskaitų ciklas „Baltistikos miniatiūros“ (YouTube svetainė)