Meščerai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Volgos finų gentys
Meščerai Мещёра
Dabartinė teritorija Vladimiro, Maskvos, Riazanės sritys
Kalba Meščerų kalba
Gyvenvietės
Muromian-map.png

Meščerai (slavų tekstuose: Мещёра) – finougrų gentis, gyvenusi Okos baseine (tarp Okos ir Kliazmos upių), dabartinėje Rusijoje. Kalbėjo meščerų kalba (Volgos finų pogrupis).

Jų gyvenamos sritys pasižymėjo pelkingomis žemumomis, kurios ir dabar yra vadinamos Meščioros žemuma.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meščerai yra tapatinami su priešistorine Okos-Riazanės kultūra, egzistavusia šioje teritorijoje V–VIII a. Radiniai gana panašūs į kitų Volgos finų radinius.

Slavai teritoriją pasiekė apie X–XII a., nes tuo metu meščerų kultūra sunyko. Kai kurie meščerai buvo išstumti į pelkes, priėmė krikščionybę ir gana izoliuoti nuo pasaulio, išsaugojo savo kultūrą ir kalbą ilgiau nei kaimyninės pavolgio finų gentys (muromai, meriai). Dar XVI a. minimi meščerai pagonys, taip pat meščerai yra minimi Ivano Rūsčiojo karo žygių į Kazanės chanatą aprašymuose.

Manoma, kad tautos likučiai sunyko maždaug tuo laiku. Ji buvo mordvizuota ir slavizuota. Vertėsi žemdirbyste, medžiokle, prekyba. Mokėjo duoklę Rusios valdovams.