Baltijos finų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Baltijos finų
Paplitimas: Suomija, Estija, Rusija, Latvija, Švedija, Norvegija
Kalbų skaičius: ~10
Kilmė:

Uralo
>Finougrų
>>Finų
>>>Baltijos finų

ISO 639-2:
Klasifikacija: Estų · Suomių · Setų · Ižorų · Karelų · Lyvių · Liudikų · Vepsų · Veru kalba · Vodų

Baltijos finų kalbos – kalbų grupė, priklausanti Uralo kalbų finougrų pošeimiui. Karbų skaičius priklauso nuo to, ar kai kurios iš jų laikomos tarmėmis, ar savarankiškomis kalbomis. Daugiausia kalbos vartotojų turi suomių ir estų kalbos, jos įteisintos kaip valstybinės. Kitos Baltijos finų kalbos:

Dėl senos, ilgalaikės ir glaudžios sąveikos su prabaltų kalba Baltijos finų kalbose palyginti nemaža baltizmų (bendrinėje suomių kalboje jie sudaro apie 1,1 % viso žodyno – 11 žodžių iš 1000 yra baltiškos kilmės), kai kurie fonetikos, sintaksės ir morfologijos reiškiniai aiškinami baltų kalbų įtaka.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 153–161. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 5-420-01444-0“..