Svirkančiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Svirkančiai
Svirkanciai, 2006-07-18.JPG

Svirkančiai
Koordinatės 56°10′59″š. pl. 22°31′19″r. ilg. / 56.183°š. pl. 22.522°r. ilg. / 56.183; 22.522 (Svirkančiai)Koordinatės: 56°10′59″š. pl. 22°31′19″r. ilg. / 56.183°š. pl. 22.522°r. ilg. / 56.183; 22.522 (Svirkančiai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Mažeikių rajono savivaldybės vėliava Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija Viekšnių seniūnija
Gyventojų skaičius 91 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Svirkañčiai
Kilmininkas: Svirkañčių
Naudininkas: Svirkañčiams
Galininkas: Svirkančiùs
Įnagininkas: Svirkañčiais
Vietininkas: Svirkañčiuose

Svirkančiai (arba Svirkončiai) – kaimas Mažeikių rajone, šalia kelio  194  UžventisTryškiaiViekšniai , 7 km į pietryčius nuo Žibikų. Kaime pradinė mokykla, gamtos paminklas – akmuo su pėda, neveikiančios kapinaitės. Pro kaimą teka Virvytės upė, kuri įteka į Ventą ties Viekšniais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimas kilęs nuo pavardės Svirkas. 1921 m. įkurta pradinė mokykla, kuri 2006 m. rugsėjo 1 d. buvo uždaryta. 1967 m. sausio 11 d. mokykla persikėlė į dabartines patalpas. Iki 2000 m. kaimas priklausė Akmenės rajonui.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur.[2] 1987 m.[3] 2001 m.sur.
201 111 116


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svirkančiuose gimė ir šio kaimo pradinėje mokykloje mokėsi rašytojas Juozas Erlickas (1953–).

Svirkančių pradinė mokykla
Svirkančių kaimo kapinaitės Virvytės kairiajame krante

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Svirkančiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 353 psl.
  3. Svirkančiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 144 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]