Raudonskardžio atodanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°08′40″š. pl. 22°48′53″r. ilg. / 56.144422°š. pl. 22.814658°r. ilg. / 56.144422; 22.814658

Ventos regioninis parkas.png
Raudonskardis, 2015 m. vasara
Informacinis stendas prie Raudonskardžio

Raudonskardžio atodanga – – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Ventos regioniniame parke Akmenės rajone, Papilės miestelio rytiniame pakraštyje, dešiniajame Ventos upės krante. Skardžio lankas ties upės vingiu nutolęs vos 50 m nuo artimiausių gyvenamųjų namų. Priklauso Mažeikių miškų urėdijos Papilės girininkijos (kv. Nr.640 skl. Nr.5) teritorijai. Pasiekiama iš Raudonskardžio gatvės (yra informacinės rodyklės, stendas).

Raudonskardžio atodanga – valstybinis geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-19. Ji unikali savo reta atvira Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledyno nuogulų atodanga. Turi didelę mokslinę, pažintinę, turistinę, rekreacinę vertę. Perspektyvi tolimesniems moksliniams morenų litostratigrafiniams tyrimams. Atodanga yra vertinga ir kaip kraštovaizdžio objektas, gerai demonstruojama, nuo jos atsiveria gražus vaizdas į Ventos slėnio terasas. Ši atodanga dažnai lankoma tiek Lietuvos, tiek ir užsienio geologijos mokslo specialistų.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atodanga atidengia iki pat moreninės lygumos paviršiaus viršutinius kvartero nuogulų sluoksnius, apatiniai yra paslėpti po deliuviu.

Po 0,3 metro dirvožemio sluoksniu slūgso raudonas karbonatingas moreninis priemolis. Jis purus, dar nesusigulėjęs ir turi abliacinės morenos, kuri liko sutirpus šiame rajone paskutiniojo Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledynui, požymius. Po ja yra kitas taip pat raudonos spalvos moreninis priemolio sluoksnis.

Gargždo ilgųjų ašių matavimų duomenys rodo, kad ašys moreniniame priemolyje yra ištysusios daugiausiai iš šiaurės rytų į pietų vakarus. Galima teigti, kad suklojęs šį morenos sluoksnį, ledynas į Ventos vidurupio moreninę lygumą čia atslinko iš šiaurės rytų, tai yra iš Šiaurės Lietuvos glaciodepresinio duburio, atsiskirdamas nuo Vidurio Lietuvos ledyninės plaštakos. Gargždo petrografinėje sudėtyje vyrauja devono periodo dolomitai.

Akivaizdu, kad morena šioje vietoje buvo suklota Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Vidurio Lietuvos fazės ledyno. Giliau 7,5 metro slūgso pilkas priemolis su gausiu gargždu. Gargždo ilgųjų ašių matavimai ryškiai rodo, kad ledynas nuguldęs šį moreninį priemolio sluoksnį plito iš rytų į vakarus. Gargždo petrografinėje sudėtyje vyrauja vietinės kilmės klintys. Šis sluoksnis yra priskirtinas Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos Pietų Lietuvos fazės ledynui.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ilgis: 140 m
  • Aukštis: 20 m
  • Plotas: 0,69 ha
  • Amžius: 16–13 tūkst. metų

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]