Betonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Betonas
Commons-logo.svg

Vikiteka

Betonas – dirbtinis akmuo, gaunamas kietėjant rišamųjų medžiagų (cemento), užpildo (smėlio, žvyro) ir vandens mišiniui. Betonas turi būti pakankamai stiprus, gerai sukibti su armatūra, pakankamai tankus.

Atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir naudojimo sąlygas, naudojami tokie pagrindiniai betono rodikliai:

  • Betono gniuždomojo stiprio klasė C, lengvam betonui LC.
  • Betono atsparumo šalčiui markė F.
  • Betono nelaidumo vandeniui markė W.
  • Lengvojo betono tankumo klasė D.

Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis betono stiprį, yra charakteristinis cilindrinis betono stipris. Šis stipris nustatomas bandant standartinius cilindrus, taip pat gali būti nustatomas bandant kubus. Tempiamo betono stipris – tai maksimalūs įtempiai, kuriuos gali atlaikyti betonas, veikiamas ašinės tempiančiosios jėgos.

Pagal paskirtį:

– konstrukcinis (stiprus betonas, iš kurio gaminami apkrovas laikantys elementai, konstrukcijos);

– konstrukcinis-termoizoliacinis; – termoizoliacinis; – specialios paskirties:

– hidrotechninis – betonas, kurio tankiui, ilgaamžiškumui keliami didesni reikalavimai (Damulevičius et al.);

– kelių – skirtas kelių, aerodromų dangoms įrengti, turi pasižymėti dideliu atsparumu dilumui, atsparumu šalčiui;

– dekoratyvusis;

– atsparus karščiui;

– saugantis nuo radioaktyviųjų spindulių;

– laidus šviesai betonas (su tam tikra kryptimi išdėstytomis šviesolaidžio gijomis, kurios sudaro apie 4–7 % betono tūrio; 2001 m. sukurtas Vengrijoje).[1]


  1. Damulevičius V., Vy J. Hidrotechnikos statiniai. Gurskis V. 2008. Statybin ė s medžiagos.