Helsingborgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Helsingborgas
šved. Helsingborg
Helsingborg-300px.jpg

Helsingborgas
56°03′00″ š. pl. 12°43′00″ r. ilg. / 56.05000°š. pl. 12.71667°r. ilg. / 56.05000; 12.71667 (Helsingborgas)Koordinatės: 56°03′00″ š. pl. 12°43′00″ r. ilg. / 56.05000°š. pl. 12.71667°r. ilg. / 56.05000; 12.71667 (Helsingborgas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Švedijos vėliava Švedija
Lėnas Skonė
Gyventojų (2008) 95 444
Plotas 37,63 km²
Tankumas (2008) 2 536 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka HelsingborgasVikiteka
Kirčiavimas Hèlsingborgas

Helsingborgas – miestas pietų Švedijoje, prie Eresuno sąsiaurio. Su Helsingioru (Danija) jungia geležinkelio ir automobilių keltas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Helsingborgas yra vienas seniausių dabartinės Švedijos miestų. Kaip gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1085 m. gegužės 21 d.[1] Helsingborg geografinė padėtis tapo labai svarbus Danijai. Nuo 1429 m. Erikas VII Pamarėnas visiems prekybos laivams įvedė praplaukimo mokestį Eresundo sąsiauriu[2]. Tai buvo vienas pagrindinių Danijos karūnos pajamų šaltinių.

Helsingborgas Georgo Brauno žemėlapyje (1589 m.)

Po Danijos–Švedijos karo (1657-1658 m.) ir Roskildės taikos sutarties Danija turėjo atsisakyti visos teritorijos pietiniame Skandinavijos pusiasalyje. Taip Helsingborgas tapo Švedijos dalimi.

Danija du kartus atgavo itorinę Skonės žemes, bet nesugebėjo jos išlaikyti. Paskutinis danų bandymas susigrąžinti šią vietovę buvo 1710 m., kai 14 000 karių išsilaipino pakrandėje. Kovo 10 d. šalia miesto įvyko Helsingborgo mūšis. Miestas smarkiai nukentėjo ir ilgai neatsigavo. 1770 m. mieste gyveno tik 1 321 gyventojas.

1811 m. spalio 20 d. Prancūzijos maršalas Jean-Baptiste Bernadotte ir išrinktasis Švedijos karūnos princas (vėliau Švedijos karalius Karolis XIV Jonas), keliaudamas iš Paryžiaus į Stokholmą žengė pirmąjį žingsnį Švedijos žemėje būtent Helsingborge.

Nuo XIX a. vidurio Helsingborgas buvo vienas sparčiausiai augančių Švedijos miestų. Dėka industrializacijos gyventojų skaičius padidėjo nuo 4 tūks. 1850 m. iki 56 tūks. 1930-aisiai. Nuo 1892 m. pradėtas eksploatuoti traukinių keltas, jungiantis Helsingborgą su Danijos seseriniu miestu Helsingioru. Miesto tramvajų tinklas buvo atidarytas 1903 m. ir veikė iki uždarymo 1967 m.

Antrojo pasaulinio karo metais Helsingborgas buvo vienas iš svarbiausių krypčių Holokausto metu gelbėjant Danijos žydus[3]. Danijos gyventojai suformavo savotišką požeminį geležinkelį, perkeliantį žydus nuo atidžiai stebimų Kopenhagos prieplaukų į tolimesnes vietas. Daug švedų paslėpė Danijos žydus savo namuose, palėpėse, ūkiniuose pastatuose ir bažnyčiose. Per tris naktis danai per Eresundo sąsiaurį perplukdė 7200 žydų ir 680 nežydų (žydų šeimos nariai ar politiniai aktyvistai).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Helsingborgas – uostas rytinėje Eresundo sąsiaurio siauriausioje vietoje (apie 5 km). Kitoje sąsiaurio pusėje išsidėstęs Danijos miestas Helsingoras. Miestas matomas iš Danijos pakrantės. Tarp abiejų miestų kas 20 minučių kursuoja keltas. Helsingborgas yra Europos kelių E4 ir E55 pabaiga.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas jūrinis. Per metus iškrenta vidutiniškai 500-600 mm kritulių. Vidutinė sausio temperatūra: –0,1°C, liepos: 16,8°C.

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Helsingborgas yra svarbus transporto, prekybos ir verslo centras. Helsingborge vystoma laivų statybos, spalvotųjų metalų metalurgija, elektros, chemijos, tekstilės, keramikos, maisto pramonė.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIX a. vidurio Helsingborgas buvo mažas miestas, kuriame gyveno apie 1 000 žmonių. Tačiau antroje XIX a. pusėje, iš dalies dėl industrializacijos, miesto gyventojų skaičius pradėjo sparčiai augti. Iki 1900 metų čia gyveno apie 25 tūkst. Tačiau per sekančius dešimtmečius gyventojų skaičiaus augimas smarkiai sumažėjo. 2010 m., turėdamas 97 tūkst. gyventojų, Helsingborgas buvo aštuntas pagal gyventojų skaičių Švedijos miestas.

Didžioji dalis gyventojų – švedai. Užsieniečiai (tai yra tie, kurie gimė ne Švedijoje arba abu tėvai gimė ne Švedijoje) sudaro 23,2% miesto gyventojų. Tarp užsieniečių ypač daug danų, serbų, bosnių, arabų (daugiausia iš Irako, Libano ir Palestinos). Mieste taip pat gyvena lenkai, iraniečiai, vietnamiečiai ir kt. Helsingborge gyvena daugiau nei 160 tautybių atstovų.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorinę Helsingborgo dalį sudaro daugybė senų namų sąsiaurio pakrantėje. Ypač įdomus yra rotušės pastatas, Kernano bokštas (šved. Kärnan), Šv. Marijos plytinės gotikos stiliaus bažnyčia, Fredriksdal muziejus po atviru dangumi ir Henry Dunckerio kultūros centras.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Marijos bažnyčioje kurį laiką dirbo vargonininku vokiečių baroko kompozitorė Dietrichas Buxtehude (1637-1707).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Helsingborge 1958 m. vyko VI pasaulio futbolo čempionatas.

Miestą dabar atstovauja Helsingborgs IF ir Råå IF klubai.

  • „Olympia“ futbolo stadionas, kurio talpa yra 16 500 žiūrovai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Helsingborg genom tiderna
  2. [Faringdon, Hugh. (1989) Strategic Geography Routledge.]
  3. Rescue of the Danish Jews: Evacuation & Effects

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]