Kaliningrado sritis

Kaliningrado sritis Калининградская область
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC)
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Ekonominis regionas	Šiaurės Vakarų ekonominis rajonas
Administracinis centras	Kaliningradas
Oficialios kalbos	rusų
Gubernatorius	Antonas Alichanovas
Gyventojų (2019)	1 002 122 (57)
Plotas	15 100 km² (80)
- vandens %	11,7 %
Tankumas (2019)	66 žm./km²
Vikiteka	Kaliningrado sritisVikiteka

Kaliningrado sritis (arba Karaliaučiaus sritis, rus. Калининградская область) – labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje.

Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 937,9 tūkst. (2010 m. surašymo duomenimis). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.

Istorija

Pomerelijos ir Prūsijos istorija
Prūsijos priešistorė
Pomerelijos kunigaikštystė, Senovės Prūsija
Kryžiaus žygiai į Prūsiją
Vokiečių ordinas
Karališkoji Prūsija, Prūsijos kng.
Brandenburgas-Prūsija
Prūsijos karalystė:
Vakarų Prūsija, Rytų Prūsija
Dancigo koridorius, Rytų Prūsija, Klaipėdos kraštas
Lenkija, TSRS (Kaliningrado sritis)

Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija

Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Vokietija, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį ir vienašališkai įtraukta (aneksuota) į RTFSR sudėtį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Nuo 2009 m. stipriai militarizuojama.

Gyventojai

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyveno 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyvena miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių.

Administracinis teritorinis suskirstymas

Po 2007 m. administracinės reformos Kaliningrado srityje yra 22 municipaliniai dariniai: 15 municipalinių rajonų, dar skirstomų į savivaldžias miesto ar kaimo gyvenvietes, 6 miesto apygardos ir Kaliningrado miestas.

Rajonai

Rajonas	Rusiškas pavadinimas	Savivaldybių
Bagrationovsko rajonas	Багратионовский район	5
Baltijsko rajonas	Балтийский район	3
Černiachovsko rajonas	Черняховский район	4
Gurjevsko rajonas	Гурьевский район	8
Gusevo rajonas	Гусевский район	5
Gvardeisko rajonas	Гвардейский район	5
Krasnoznamensko rajonas	Краснознаменский район	4
Nemano rajonas	Неманский район	3
Nesterovo rajonas	Нестеровский район	4
Oziorsko rajonas	Озёрский район	4
Polesko rajonas	Полесский район	5
Pravdinsko rajonas	Правдинский район	4
Slavsko rajonas	Славский район	4
Svetlogorsko rajonas	Светлогорский район	3
Zelenogradsko rajonas	Зеленоградский район	5

Miestai

Dabartinis pavadinimas	Rusiškas pavadinimas	Vokiškas pavadinimas	Lietuviškas pavadinimas	Gyventojų (2002)	Gyventojų (2010)
Bagrationovskas	Багратионовск	Preußisch Eylau	Prūsų Ylava	7 200	6 399
Baltijskas	Балтийск	Pillau	Piliava	33 300	32 670
Černiachovskas	Черняховск	Insterburg	Įsrutis	44 300	40 464
Gurjevskas	Гурьевск	Neuhausen, Villenkolonie	Sembų Romuva, Noihauzenas	10 900	12 433
Gusevas	Гусев	Gumbinnen	Gumbinė	28 500	28 260
Gvardeiskas	Гвардейск	Tapiau	Tepliava	14 600	13 888
Kaliningradas	Калининград	Königsberg in Preußen	Karaliaučius	430 000	431 491
Krasnoznamenskas	Краснознаменск	Haselberg	Prūsų Lazdynai	3 800	3 522
Laduškinas	Ладушкин	Ludwigsort	Liudvigsortas	3 800	3 788
Mamonovas	Мaмоново	Heiligenbeil	Šventapilė	7 400	7 757
Nemanas	Неман	Raganita Ragnit	Ragainė	12 700	11 794
Nesterovas	Нестеров	Stallupenen, Ebenrode	Stalupėnai	5 000	4 584
Oziorskas	Озерск	Darkehmen, Angerapp	Darkiemis	5 800	4 740
Pionerskis	Пионерский	Neukuhren	Naujieji Kuršiai	11 800	11 017
Poleskas	Полесск	Labiau	Labguva	7 700	7 580
Pravdinskas	Правдинск	Fridland	Bartų Romuva, Frydlandas	4 500	4 323
Slavskas	Славск	Heinrichswalde	Gastos	5 200	4 614
Sovetskas	Советск	Tilse, Tilsit	Tilžė	43 200	41 709
Svetlas	Светлый	Zimmerbude	Cimerbudė	21 700	21 380
Svetlogorskas	Светлогорск	Rauschen	Raušiai	11 000	10 775
Zelenogradskas	Зеленоградск	Kranz	Prūsų Krantas	12 500	13 015

Miesto tipo gyvenvietės

Dabartinis pavadinimas	Rusiškas pavadinimas	Vokiškas pavadinimas	Lietuviškas pavadinimas	Gyventojų, tūkst. (2002)	Gyventojų (2010)
Jantarnas	Янтарный	Palmnicken	Palmininkai	5 500	5 520
Primorjė	Приморье	Groß Kuhren	Didieji Kuršiai	800	952
Primorskas	Приморск	Fischhausen	Žuvininkai	2 200	2 066
Znamenskas	Знаменск	Wehlau	Vėluva	4300
Železnodorožnas	Железнодорожный	Gerdauen	Girdava	2 900	2 755

Panaudota

• Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
• Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937

Ekonomika ir transportas

Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.

Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.

Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.

Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningrado uostą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.

Kalinigrade yra tarptautinis aerouostas.

Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su pagrindiniais Rusijos miestais Maskva (traukinys „Jantar“) ir Sankt Peterburgu, bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.

Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiai

Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje – kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.

Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.

Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika.

Nuorodos

• Kaliningrado srities vyriausybės oficiali svetainė (rus.)
• Užsienio reikalų ministerijos straipsnis
  
• Kaliningrado srities vietovardžiai lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis
• VLKK krašto vietovardžių sąrašas (rusų-lietuvių)
• VLKK krašto tradicinių vietovardžių sąrašas (vokiečių-lietuvių)
• Kaliningrado sritis (rus.)
• Kaliningrado sritis nuotraukuose
• Kaliningrado srities istorijos puslapiai
• Kaliningrado srities lietuviški, rusiški, vokiški vietovardžiai, interaktyvus žemėlapis
• Rytprūsių provincijos žemėlapis, prieš Vokietijos pasidalijimą pokariu ir Kaliningrado srities įkūrimą
• Kaliningrado sritis per googlemaps
• Kaliningrado laikas
• Kaliningrado srities orai

Šaltiniai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.