Uralo federalinė apygarda
| Uralo federalinė apygarda Ура́льский федера́льный о́круг | |
|---|---|
.svg) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Administracinis centras | Jekaterinburgas |
| Subjektai | 6 |
| Oficialios kalbos | rusų kalba |
| Įkūrimo data | 2000 m. gegužės 13 d. |
| Atstovas | Vladimiras Jakuševas |
| Gyventojų | 12 294 961 |
| Plotas | 1 818 497 km² |
| Tankumas | 7 žm./km² |
Uralo federalinė apygarda (rus. Ура́льский федера́льный о́круг) – viena iš aštuonių Rusijos federacijos federalinių apygardų.
Įkurta 2000 m. gegužės 13 d. Rusijos prezidento įsakymu.[1] Nuo 2020 m. lapkričio 9 d. Rusijos federacijos prezidento atstovas apygardoje yra Vladimiras Jakuševas (Владимир Владимирович Якушев).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Uralo federalinės apygardos ribos eidamos per Uralo kalnus, vietomis dalinai apima ir vakarines šios kalnų grandinės dalis priskiriamas Europos žemyno šiaurės vakarams. O pagrindinė dalis yra Azijos žemyno šiaurės vakaruose – apima Uralo kalnų visą rytų regioną ir Vakarų Sibiro lygumą. Jos plotas – 1 818 497 km².
Šiaurėje išeina prie Karos jūros, pietuose ribojasi su Kazachstanu, pietvakariuose su Pavolgio federaline apygarda, šiaurvakariuose su Šiaurės Vakarų federaline apygarda, rytuose su Sibiro federaline apygarda.
Apygardos teritorija sudaro 10,62 % Rusijos Federacijos teritorijos. 2022 m. sausio 1 d. gyveno 12 294 961 gyventojas. Administracinis centras ir stambiausias miestas – Jekaterinburgas.[1]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Uralo federalinė apygarda užima keturias Rusijos Federacijos sritis ir dvi autonomines apygardas:[2]
.svg)
| |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| # | Vėliava | Herbas | Federacijos subjektas | Administracinis centras | Plotas km² | Žmonių skaičius 2022 m. |
Žemėlapis |
| 1 | 
|
|
Kurgano sritis | Kurganas | 71 488 | 805 510 | 
|
| 2 | 
|
|
Sverdlovsko sritis | Jekaterinburgas | 194 307 | 4 264 340 | 
|
| 3 | 
|
|
Tiumenės sritis | Tiumenė | 1 464 173 | 3 806 505 | 
|
| 4 | 
|
.svg){kind=small}
|
Chantų-Mansių autonominė apygarda | Chanty Mansijskas | 534 801 | 1 702 240 | 
|
| 5 | 
|
|
Čeliabinsko sritis | Čeliabinskas | 88 529 | 3 418 606 | 
|
| 6 | 
|
|
Jamalo Nencų autonominė apygarda | Salechardas | 769 250 | 552 117 | 
|
| Uralo federalinė apygarda | Jekaterinburgas | 1 818 497 km² | 12 294 961 | 
| |||
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
- Jekaterinburgas (Екатеринбург) – 1 493 600 (2022 m.)
- Čeliabinskas (Челябинск) – 1 179 288 (2022 m.)
- Tiumenė (Тюмень) – 828 600 (2022 m.)
- Magnitogorskas (Магнитогорск) – 413 253 (2020 m.)
- Surgutas (Сургут) – 395 900 (2022 m.)
- Žemutinis Tagilas (Нижний Тагил) – 344 656 (2021 m.)
- Kurganas (Курган) – 304 727 (2022 m.)
- Nižnevartovskas (Нижневартовск) – 278 725 (2021 m.)
- Uralo Kamenskas (Каменск-Уральский) – 163 990 (2021 m.)
- Zlatoustas (Златоуст) – 163 919 (2020 m.)
- Miasas (Миасс) – 151 472 (2020 m.)
- Kopeiskas (Копейск) – 147 634 (2020 m)
- Neftejuganskas (Нефтеюганск) – 128 159 (2021 m)
- Pervouralskas (Первоуральск) – 119 365 (2021 m.)
- Naujasis Urengojus (Новый Уренгой) – 118 115 (2021 m.)
- Nojabrskas (Ноябрьск) – 108 376 (2021 m.)
- Chanty Mansijskas (Ханты-Мансийск) – 105 995 (2022 m.)
- Tobolskas (Тобольск) – 98 772 (2021 m.)
- Serovas (Серов) – 95 141 (2021 m.)
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- rusai (82,74 %)
- totoriai (5,14 %)
- ukrainiečiai (2,87 %)
- baškirai (2,15 %)
- vokiečiai (0,65 %)
- baltarusiai (0,64 %)
- kazachai (0,6 %)
- nenurodę tautybės (0,56 %)
- azerbaidžaniečiai (0,54 %)
- čiuvašai (0,43 %)
- mariai (0,35 %)
- mordviai (0,31 %)
- armėnai (0,3 %)
- udmurtai (0,24 %)
- nencai (0,23 %)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 tass.ru / Как менялось расположение центров федеральных округов России; Юрий Смитюк TASS | Nuorodos data: 10 декабря 2018
- ↑ vokrugsveta.ru / Федеральный округ; Vokrug sveta | Nuoroda tikrinta: 2022.06.20
