Uralo federalinė apygarda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Uralo federalinė apygarda
Ура́льский федера́льный о́круг
Map of Russia - Ural Federal District (2018 composition).svg
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Administracinis centras Jekaterinburgas
Subjektai 6
Oficialios kalbos rusų kalba
Įkūrimo data 2000 m. gegužės 13 d.
Atstovas Vladimiras Jakuševas
Gyventojų (2022) 12 294 961
Plotas 1 818 497 km²
Tankumas (2022) 7 žm./km²

Uralo federalinė apygarda (rus. Ура́льский федера́льный о́круг) – viena iš aštuonių Rusijos federacijos federalinių apygardų.

Įkurta 2000 m. gegužės 13 d. Rusijos prezidento įsakymu.[1] Nuo 2020 m. lapkričio 9 d. Rusijos federacijos prezidento atstovas apygardoje yra Vladimiras Jakuševas (Владимир Владимирович Якушев).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uralo federalinės apygardos ribos eidamos per Uralo kalnus, vietomis dalinai apima ir vakarines šios kalnų grandinės dalis priskiriamas Europos žemyno šiaurės vakarams. O pagrindinė dalis yra Azijos žemyno šiaurės vakaruose – apima Uralo kalnų visą rytų regioną ir Vakarų Sibiro lygumą. Jos plotas – 1 818 497 km².

Šiaurėje išeina prie Karos jūros, pietuose ribojasi su Kazachstanu, pietvakariuose su Pavolgio federaline apygarda, šiaurvakariuose su Šiaurės Vakarų federaline apygarda, rytuose su Sibiro federaline apygarda.

Apygardos teritorija sudaro 10,62 % Rusijos Federacijos teritorijos. 2022 m. sausio 1 d. gyveno 12 294 961 gyventojas. Administracinis centras ir stambiausias miestas – Jekaterinburgas.[1]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uralo federalinė apygarda užima keturias Rusijos Federacijos sritis ir dvi autonomines apygardas:[2]

Urals Federal District
# Vėliava Herbas Federacijos subjektas Administracinis centras Plotas km² Žmonių skaičius
2022 m.
Žemėlapis
1 Flag of Kurgan Oblast.svg Coat of arms of Kurgan Oblast.svg Kurgano sritis Kurganas 71 488 805 510 Outline Map of Kurgan Oblast 2014.svg
2 Flag of Sverdlovsk Oblast.svg Coat of Arms of Sverdlovsk oblast.svg Sverdlovsko sritis Jekaterinburgas 194 307 4 264 340 Sverdlovskaya-pozkarta.png
3 Flag of Tyumen Oblast.svg Coat of Arms of Tyumen Oblast.svg Tiumenės sritis Tiumenė 1 464 173 3 806 505 Outline Map of Tyumen Oblast.svg
4 Flag of Yugra.svg Coat of arms of Yugra (Khanty-Mansia).svg Chantų-Mansių autonominė apygarda Chanty Mansijskas 534 801 1 702 240 Blank map of xmao-geoloc.svg
5 Flag of Chelyabinsk Oblast.svg Coat of arms of Chelyabinsk Oblast.svg Čeliabinsko sritis Čeliabinskas 88 529 3 418 606 Outline map of Chelyabinsk Oblast OSM.svg
6 Flag of Yamal-Nenets Autonomous District.svg Coat of Arms of Yamal Nenetsia.svg Jamalo Nencų autonominė apygarda Salechardas 769 250 552 117 Outline Map of Yamalo-Nenetsky AO.png
Uralo federalinė apygarda Jekaterinburgas 1 818 497 km² 12 294 961 Relief map of Urals Federal District.svg

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jekaterinburgas (Екатеринбург) – 1 493 600 (2022 m.)
  2. Čeliabinskas (Челябинск) – 1 179 288 (2022 m.)
  3. Tiumenė (Тюмень) – 828 600 (2022 m.)
  4. Magnitogorskas (Магнитогорск) – 413 253 (2020 m.)
  5. Surgutas (Сургут) – 395 900 (2022 m.)
  6. Žemutinis Tagilas (Нижний Тагил) – 344 656 (2021 m.)
  7. Kurganas (Курган) – 304 727 (2022 m.)
  8. Nižnevartovskas (Нижневартовск) – 278 725 (2021 m.)
  9. Uralo Kamenskas (Каменск-Уральский) – 163 990 (2021 m.)
  10. Zlatoustas (Златоуст) – 163 919 (2020 m.)
  11. Miasas (Миасс) – 151 472 (2020 m.)
  12. Kopeiskas (Копейск) – 147 634 (2020 m)
  13. Neftejuganskas (Нефтеюганск) – 128 159 (2021 m)
  14. Pervouralskas (Первоуральск) – 119 365 (2021 m.)
  15. Naujasis Urengojus (Новый Уренгой) – 118 115 (2021 m.)
  16. Nojabrskas (Ноябрьск) – 108 376 (2021 m.)
  17. Chanty Mansijskas (Ханты-Мансийск) – 105 995 (2022 m.)
  18. Tobolskas (Тобольск) – 98 772 (2021 m.)
  19. Serovas (Серов) – 95 141 (2021 m.)

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uralo federalinės apygardos tautinė sudėtis
  1. rusai (82,74 %)
  2. totoriai (5,14 %)
  3. ukrainiečiai (2,87 %)
  4. baškirai (2,15 %)
  5. vokiečiai (0,65 %)
  6. baltarusiai (0,64 %)
  7. kazachai (0,6 %)
  8. nenurodę tautybės (0,56 %)
  9. azerbaidžaniečiai (0,54 %)
  10. čiuvašai (0,43 %)
  11. mariai (0,35 %)
  12. mordviai (0,31 %)
  13. armėnai (0,3 %)
  14. udmurtai (0,24 %)
  15. nencai (0,23 %)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 tass.ru / Как менялось расположение центров федеральных округов России; Юрий Смитюк TASS | Nuorodos data: 10 декабря 2018
  2. vokrugsveta.ru / Федеральный округ; Vokrug sveta | Nuoroda tikrinta: 2022.06.20


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas