Naujieji Kuršiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Naujieji Kuršiai
Pionerskis

vok. Neukuhren
rus. Пионерский
Pinersk port.jpg
Pionerskio uostas

Naujieji Kuršiai
Pionerskis
54°56′57″N 20°13′24″E / 54.9490339°N 20.2234268°E / 54.9490339; 20.2234268 (Naujieji Kuršiai)Koordinatės: 54°56′57″N 20°13′24″E / 54.9490339°N 20.2234268°E / 54.9490339; 20.2234268 (Naujieji Kuršiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Įkūrimo data: 1254 m.
Pašto kodas: 238590
Tel. kodas: +7 40155
Tinklalapis: pionersk.gov39.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Naujieji Kuršiai
Pionerskis
Vikiteka

Naujieji Kuršiai arba Pionerskis (vok. Neukuhren, nuo 1945 m. rus. Нойкурен, nuo 1946 m. rus. Пионерский) – miestas dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Sembos pusiasalio šiaurėje, Baltijos jūros krante, nuo 2004 m. kovo 31 d. Pionerskio miesto apygardos miestas. [1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sembos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės. [3] Šiose vietose buvo senovės prūsų šventos vietos, Rantavos šventykla, išlikusi iki šių dienų. Pirmą kartą Kuršių gyvenvietės vardas paminėtas 1254 m. 1837 m. pradėtas statyti kurortas. 1924 m. baigta jūrų uosto molų statyba. Per miestelį nutiestas geležinkelis ir automobilių kelias RaušiaiKrantas. 1900 m. Kuršiuose buvo 6 viešbučiai ir 6 pensionai. 1913 m. nutiestas vandentiekis, įrengtas dujinis gatvių apšvietimas.

17231818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 18181871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kurortinė gyvenvietė, kuriai priklausė Alknikai, Batuva ir Rantava. [4] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, nuo 1947 m. liepos 26 d. Primorjės rajono kurortinė gyvenvietė, nuo 1952 m. gruodžio 26 d. Primorjės rajono miestas, nuo 1963 m. vasario 1 d. Zelenogradsko rajono miestas, nuo 1966 m. sausio 1 d. Svetlogorsko kurortinės-pramoninės zonos miestas, nuo 1993 m. kovo 22 d. Kaliningrado srities miestas, nuo 2004 m. kovo 31 d. Pionerskio miesto apygardos miestas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17231818 m. Rytų Prūsijos departamentas Prūsijos karalystė
18181939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
19391945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
19471963 m. Primorjės rajonas Kaliningrado sritis
19631966 m. Zelenogradsko rajonas Kaliningrado sritis
19661993 m. Svetlogorsko zona Kaliningrado sritis
19932004 m. Pionerskio savivaldybė Kaliningrado sritis
nuo 2004 m. Pionerskio miesto apygarda Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2010 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6] 2002 m. 2010 m.
339 1 168 4 820 11 800 11 017


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]