Šventapilė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šventapilė
Mamonovas

vok. Gallingen
rus. Мамоново
   Coat of Arms of Mamonovo (Kaliningrad oblast).png   
Heiligenbeil-mamonowo.jpg

Šventapilė
Mamonovas
54°28′05″N 19°56′00″E / 54.4681422°N 19.9334049°E / 54.4681422; 19.9334049 (Šventapilė)Koordinatės: 54°28′05″N 19°56′00″E / 54.4681422°N 19.9334049°E / 54.4681422; 19.9334049 (Šventapilė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Įkūrimo data: 1301 m.
Gyventojų (2010): 7 757
Pašto kodas: 238450
Tel. kodas: +7 40156
Tinklalapis: mamonovo.gov39.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Šventapilė
Mamonovas
Vikiteka

Šventapilė arba Mamonovas (liet. Šventapilis, vok. Heiligenstadt, Heiligenbeil, lenk. Świętomiejsce, 19451947 m. rus. Хайлигенбайль, nuo 1947 m. rus. Мамоново) – miestelis dab. Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, 48 km į pietus nuo Kaliningrado, nuo 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apygardos centras. [1][2]. 2010 m. 7757 gyventojų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis miesto herbas
Žalgirio mūšyje prarasta miesto vėliava

Varmės žemės gyvenvietės pavadinimas Sventamēstan prūsiškos kilmės. [3] Miestas įkurtas kryžiuočių ordino 1301 m. vietoje sudegintos senovės prūsų tvirtovės Šventapilio. Išvertus į vokiečių kalbą prūsišką Šventamiesčio pavadinimą, miestas vadintas Heiligenstadt, vėliau, nuo Šventapilio – Heiligenpill, Heiligenbill. Pastarasis pavadinimas transformavosi į Heiligenbeil, t. y. „Šventas kirvis“. Kirvis tapo ir miesto simboliu.

Vokiečių ordinas miestą apsupo gynybine siena, kurios griuvėsiai išlikę iki šiol, prieš kurią iškasė gilius griovius. Jarftos upelį damba padalijo į dvi tėkmes, o tai leido pastatyti vandens malūną. 1370 m. pastatytas augustiniečių vienuolynas, kurį lenkai sudegino 1520 m. 1563 m. toje vietoje pastatyta Šv. Jurgio ligoninė. 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšyje dalyvavęs grafo fon Colerno vadovaujamas Heiligenbailio riterių būrys buvo sumuštas, jo vėliava iki Antrojo pasaulinio karo buvo saugoma Krokuvos katedroje kaip karo trofėjus.

Nuo 1440 m. miestas priklausė Prūsijos sąjungai, bet 1445 m. Vokiečių ordinas užėmė miestą. Ordino priešininkai, kuriems vadovavo Janas Valdšteinas, 1462 m. sunaikino priemiesčius, o 1463 m. užėmė ir sudegino miestą. 1464 m. ordinas vėl atsiėmė Hailigenbailį ir jame įkurdino Livonijos ordino įgulą. 1510 m. mieste susirinkus Ordino vadovybei ir vyskupams paskutiniu didžiuoju magistru išrinktas Albrechtas Brandenburgietis. Per Trisdešimties metų karą miestą užėmė švedai, kurie jį išlaikė 50 metų. 1677 m. kilus gaisrui sudegė visa centrinė miesto dalis, net mūriniai pastatai, taip pat rotušė, bažnyčia ir mokykla. 1709 m. maras nusinešė 1 147 miestelėnų gyvybes.

1736 m. miestas gavo turgaus teisę. 1758 m. vasario mėn. Hailigenbailį užėmė Rusijos imperijos kariuomenė.

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Šventapilės apskrities centras. [4] 1887 m. pastatyta ligoninė, 1891 m. – katalikų bažnyčia, 1885 m. – paštas, 1910 m. – nauja mokykla ir evangelikų bendruomenės namai. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas nenukentėjo, tačiau 1945 m. kovo 25 d. po 7 paras trūkusio bombardavimo ir artilerijos apšaudymo įsiveržusi TSRS kariuomenė miestą nusiaubė. 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pavadintas papulkininkio Nikolajaus Mamonovo, vadovavusio užkariavusiam miestelį rusų kariuomenės pulkui, vardu. Mūšius primena brolių kapai, kuriuose palaidota 4700 kareivių. Kapinės sutvarkytos 2002 m.

1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kroicburgo rajono (rus. Кройцбургский район), nuo 1947 m. birželio 25 d. Bagrationovsko rajono miestas, nuo 1963 m. iki 2004 m. balandžio 29 d. Mamonovo miesto apylinkės (Мамоновский городской совет) centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Šventapilės apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kroicburgo rajonas TSRS
19461963 m. Bagrationovsko rajonas Kaliningrado sritis
19632004 m. Mamonovo miestas
Bagrationovsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2004 m. Mamonovo miesto apygarda Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2010 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1905 m. 1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6]
3 354 3 430 3 760 2 279 4 821 6 356 10 631
1959 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m. 2006 m. 2010 m. -
5 500 8 000 7 816 7 393 7 471 7 757 -

1890 m. surašymo duomenimis mieste gyveno 162 katalikai ir 30 judėjų, 1939 m. – 9135 evangelikai, 1113 katalikų ir 79 kitų krikščionių tikėjimų atstovų, žydai buvo sunaikinti.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. miestelyje buvo trys mokyklos, ligoninė, duonos kepykla, pieninė, mašinų statybos įmonė, plieno liejykla, plytinė ir aviacijos remonto įmonė. Per Mamonovą praeina platusis ir siaurasis geležinkelis iš Kaliningrado į Lenkiją.

Po karo išplėtota žuvies apdirbimo pramonė. Didžiausia įmonė – Mamonovo žuvies konservų kombinatas (Мамоновский рыбоконсервный комбинат), kurioje dirba 600 žmonių. Mamonovo agrofirma augina sabalus, nutrijas ir kitus švelniakailius žvėrelius. Bendroje Rusijos ir Lenkijos įmonėje „Mūsų stilius“ (Наш Стиль) gaminami baldai.

Parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventapilės evangelikų parapijai priklausė 27 kaimai. Nuo Reformacijos pradžios parapijoje kunigavo:

  • Peter Hoffmann, 1538–1546
  • Georg Ottingshausen, nuo 1550
  • Burchard Mülner, 1552
  • Johann Enckhausen, 1554
  • Christoph Langeus, 1560–1584
  • Friedrich Hoffmann, iki 1561
  • Peter Meisner, 1568–1570
  • David Eberhardus, 1571/1579
  • Johann Cocus, 1584–1612
  • Nicolaus Richart, 1599–1602
  • Christian Reimann, 1606
  • Balthasar Heusselerus, 1610
  • Andreas Threnius, 1612–1629
  • Joachim Artopäus, 1614/1651
  • Georg Martini, 1629–1663
  • Christoph Schultz, 1651–1673
  • Matthäus Preucke, ab 1663
  • Johann von Sander, 1673–1706
  • Christoph Siegfried, 1678–1702
  • Heinrich Porsch, 1702–1730
  • Johann Ludolph Lock, 1706–1735
  • Gottlob Phil. J. Troschel, 1730–1744
  • Johann Schwartz, 1735–1753
  • Georg Gottlieb Fuhrmann, 1744–1765
  • Johann Jacob Rumpe, 1753–1764
  • Johann Emanuel Volmer, 1764–1774
  • Anton Daniel Weber, 1765–1786
  • August Ernst Friesen, 1774–1812
  • Christoph Gottlieb Pottien, 1786–1805
  • Johann Wilhelm Broscheit, 1806–1823
  • Christoph G.W. Brasche, ab 1809
  • Johann Gottfried Schröder, 1823–1834
  • Albert Leopold Julius Ohlert, 1835–1839
  • Johann F.L. Adalbert Wisselinck, 1839–1872
  • Julius Eduard Schröder, 1840–1868
  • Wilhelm August Otto Berger, 1868–1894
  • Johann Friedrich Richter, 1872–1874
  • Hugo August Gottfried Eysenblätter, 1873–1893
  • Carl Friedrich Gustav Zimmermann, 1893–1906
  • Eduard Michel Paul Schalnas, 1894–1904
  • Hans Boretius, 1904–1913
  • Friedrich Grünhagen, 1906–1923
  • Otto Meyhöfer, 1913–1916
  • Adolfas Gudas, 1917–1920
  • Paul Just, 1920–1921
  • Walter von Knebel, 1922–1927
  • Bruno Julius Robert Lenz, 1923–1935
  • Walter Vonthein, 1927–1934
  • Paul Bernecker, 1935–1945
  • Hans Krumm, 1935–1945

Apylinkė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mamonovo miesto apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės: [7][8]

Dabartinis pavadinimas Rusiškai Vokiškai Lietuviškai Buvusių kaimų koordinatės
Baltijskojė Балтийское Deutsch Bahnau Banuva 54°28′00″N 19°54′00″E / 54.46667°N 19.90000°E / 54.46667; 19.90000 (Banuva)
Bogdanovka Богдановка Gnadenthal Gnadentalio dvaras
Bogdanovka Богдановка Jürkendorf Jurkai
Krasnodonskojė Краснодонское Auerswalde - 54°30′00″N 20°00′00″E / 54.50000°N 20.00000°E / 54.50000; 20.00000 (Vorwerk Auerswalde)
Krasnodonskojė Краснодонское Keimkallen Kaimkaliai 54°30′00″N 19°56′00″E / 54.50000°N 19.93333°E / 54.50000; 19.93333 (Kaimkaliai)
Krasnoflotskojė Краснофлотское Rosenberg - 54°28′00″N 20°00′00″E / 54.46667°N 20.00000°E / 54.46667; 20.00000 (Rosenberg)
Lipovka Липовка Grünwalde Griunvaldė
Lipovka Липовка Gallingen Galingė
Lipovka Липовка Rosocken 54°27′00″N 20°05′00″E / 54.45000°N 20.08333°E / 54.45000; 20.08333 (Rosocken)
Pokrovskojė Покровское Steindorf Stodolno 54°29′00″N 19°57′00″E / 54.48333°N 19.95000°E / 54.48333; 19.95000 (Stodolno)
Potiomkino Потёмкино Schirten - 54°28′00″N 19°59′00″E / 54.46667°N 19.98333°E / 54.46667; 19.98333 (Schirten)
Prigorkino Пригоркино Karben - 54°28′00″N 19°54′00″E / 54.46667°N 19.90000°E / 54.46667; 19.90000 (Karben)
Ščiukino Щукино Leysuhnen, Leisuhnen Laižūnai 54°28′00″N 19°51′00″E / 54.46667°N 19.85000°E / 54.46667; 19.85000 (Laižūnai)
Vavilovas Вавилово Bregden Bregdai
Zelionodolskojė Зеленодольское Preußisch Bahnau Banuva, Banowo

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5-420-01376-2
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5-420-01488-2
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 36
  4. Šventapilė GenWiki
  5. Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  6. Šventapilės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  7. Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
  8. Mamonovo apylinkė GenWiki
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]