Kabarda-Balkarija
| Kabardos-Balkarijos Respublika Кабардино-Балкарская Республика Къэбэрдей-Балъкъэр Республикэ | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Pietų federacinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Šiaurės Kaukazo | ||||||
| Administracinis centras | Nalčikas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, kabardinų, karačiajų-balkarų | ||||||
| Vadovas | Arsenas Kanokovas | ||||||
| Gyventojų | 869 191 (60)[1] | ||||||
| Plotas | 12 470 km² (78) | ||||||
| - vandens % | 0,2 % | ||||||
| Tankumas | 70 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KB | ||||||
 Vikiteka |
Kabardos-Balkarijos Respublika | ||||||
Kabarda-Balkarija (rus. Кабардино-Балкария), Kabardos-Balkarijos Respublika (rus. Кабардино-Балкарская Республика, kabard. Къэбэрдей-Балъкъэр Республикэ, karač. Къабарты-Малкъар Республика) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Ribojasi su Stavropolio kraštu šiaurėje, su Šiaurės Osetija rytuose, su Gruzija pietuose ir su Karačajevo Čerkesija vakaruose. Sostinė – Nalčikas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kabarda.
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Balkarija.
1922 m. sudaryta Kabardos-Balkarijos autonominis sritis, 1936 m. pertvarkyta į autonominę respubliką. Nuo 1992 m. Rusijos federacinė respublika.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kabarda-Balkarija plyti Kaukazo kalnų šiaurinėje pašlaitėje ir Kabardos lygumoje. Aukščiausia vieta – Elbruso kalnas (5642 m).
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -4 °C lygumoje iki -12 °C kalnuose, liepą atitinkamai 23 ir 4 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 500–2000 mm. Didžiausios upės – Terekas, Malka, Baksanas.
Lygumose būdingos stepės, besimainančios su ąžuolų, bukų, skroblų miškais. Aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos, ledynai.[2] Saugomos teritorijos: Paelbrusės nacionalinis parkas, Kabardos-Balkarijos rezervatas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis 2010 m.:[3]
- kabardinai – 57,2 %
- rusai – 22,5 %
- balkarai – 12,7 %
- osetinai – 1,1 %
- turkai, ukrainiečiai, armėnai, korėjiečiai, čečėnai, vokiečiai, čigonai ir kt.
Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kabardos Balkarijoje yra 8 miestai:
- Nalčikas – 239 tūkst. gyv. (2021 m.)
- Prochladnas – 58,7
- Baksanas – 38,6
- Nartkala – 30,4
- Maiskis – 26,3
- Tyrnyauzas – 20,6
- Terekas – 19,6
- Čegemas – 18,5
Be to, Dugulubgėjaus kaime gyvena 20,7 tūkst. gyventojų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2020 год.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 180–181
- ↑ Всероссийская перепись населения 2010 года. Национальный состав и владение языками, гражданство. Население по национальности и владению русским языком по субъектам Российской Федерации Archyvuota kopija 2019-08-20 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
