Pietų federalinė apygarda

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietų federalinė apygarda Южный федеральный округ
Pietų federalinės apygardos padėtis Rusijos žemėlapyje. Oranžine spalva pavaizduotas Rusijos okupuotas ir aneksuotas Krymas
Valstybė	Rusija
Administracinis centras	Rostovas prie Dono
Autonominių respublikų	9
Sričių	3
Kraštų	2
atstovas	Vladimiras Ustinovas
Gyventojų (2000)	16 482 488

Pietų federalinė apygarda (rus. Ю́жный федера́льный о́круг) – viena iš Rusijos Federacijos federalinių apygardų esanti Rusijos Federacijos pietvakariuose, įkurta 2000 m. gegužės 13 d. Rusijos prezidento įsakymu. Iš pradžių vadinta Šiaurės Kaukazo federaline apygarda, tačiau tų pačių metų birželio 21 d. pervadinta į Pietų federalinę apygardą.

Ji yra Rusijos pietvakariuose, tarp Ukrainos ir Kazachstano. Jos šiaurinėje dalyje yra Ponto-Kaspijos stepės, o pietinė dalis apima Šiaurės Kaukazą. Pagal 2002 m. gyventojų surašymą 589 200 km² ploto apygardoje (3,45 % Rusijos ploto) gyvena 22 907 141 gyventojai (38,9/km²). Didžiausi miestai apygardoje yra Rostovas prie Dono ir Volgogradas, kuriuose yra šiek tiek daugiau nei milijonas gyventojų.

Dabartinis prezidento atstovas apygardoje yra Vladimiras Ustinovas, buvęs Rusijos teisingumo ministras.

Istoriškas šis regionas Skitijos dalimi. Vėliau čia gyveno chazarai, o Astrachanės miestas greičiausiai pavadintas chazarų karvedžio Ras Tarchano vardu.

Didžiausios upės yra Donas, Volgos žemupys ir Kubanė.

Administracinis suskirstymas

Į Pietų federalinės apygardos sudėtį įeina 8 respublikos, 3 sritys ir 2 kraštai.

Respublikos

• Adygėja
• Dagestanas
• Ingušija
• Kabardos Balkarija
• Kalmukija
• Karačajevo Čerkesija
• Krymo
• Šiaurės Osetija
• Čečėnija

Kraštai

• Krasnodaro kraštas
• Stavropolio kraštas

Sritys

• Astrachanės sritis
• Volgogrado sritis
• Rostovo sritis

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1. rusai – 14 795 433 gyv. (64,59 %)
2. čečėnai – 1 285 215 gyv. (5,61 %)
3. avarai – 785 314 gyv. (3,43 %)
4. armėnai – 615 123 gyv. (2,69 %)
5. kabardinai – 511 736 gyv. (2,23 %)
6. ingušai – 508 091 gyv. (2,21 %)
7. darginai – 488 822 gyv. (2,13 %)
8. osetinai – 476 458 gyv. (2,08 %)
9. kumykai – 399 085 gyv. (1,74 %)
10. ukrainiečiai – 396 642 gyv. (1,73 %)
11. lezginai – 359 547 gyv. (1,57 %)
12. kazachai (0,88 %)
13. karačiajai (0,82 %)
14. azerbaidžaniečiai (0,81 %)
15. totoriai (0,76 %)
16. kalmukai (0,73 %)
17. lakai (0,65 %)
18. adygai (0,55 %)
19. tabasaranai (0,53 %)
20. balkarai (0,47 %)
21. baltarusiai (0,37 %)