Lazdynai (Kaliningrado sritis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Krasnoznamenskas)
Jump to navigation Jump to search
Lazdynai
rus. Краснознаменск
vok. Lasdehnen
   Coat of Arms of Krasnoznamensk (Kaliningrad oblast).png      Flag of Krasnoznamensk (Kaliningrad oblast).png   
Krasnoznamensk Church Sesupe.jpg
Bažnyčia ties Šešupe

Lazdynai
54°56′35″š. pl. 22°29′35″r. ilg. / 54.9429211°š. pl. 22.4931335°r. ilg. / 54.9429211; 22.4931335 (Lazdynai (Kaliningrado sritis))Koordinatės: 54°56′35″š. pl. 22°29′35″r. ilg. / 54.9429211°š. pl. 22.4931335°r. ilg. / 54.9429211; 22.4931335 (Lazdynai (Kaliningrado sritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Krasnoznamensko rajonas
Įkūrimo data: 1521 m.
Gyventojų (2010): 3 393
Plotas: 8 km²
Tankumas (2010): 424 žm./km²
Altitudė: 40 m
Pašto kodas: 238730
Tel. kodas: +7 40164
Commons-logo.svg Vikiteka: LazdynaiVikiteka

Lazdynai arba Krasnoznamenskas (sen. prūsų k. Lazdėnai, nuo 1576 m. Lazdynai, nuo 1734 m. vok. Lasdehnen, nuo 1938 m. liepos 16 d. Haselberg, 19451946 m. rus. Лазденен, nuo 1946 m. rus. Краснознаменск) – miestas Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, prie sienos su Lietuvos Respublika, prie Šešupės, 164 km nuo Kaliningrado, Krasnoznamensko municipalinio rajono centras, nuo 2008 m. birželio 30 d. Krasnoznamensko miesto gyvenvietės centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nadruvos žemės gyvenvietės pavadinimas Lazdėnai lietuviškos kilmės. [1] 4 km į vakarus nuo Lazdynų, prie Šešupės ir Prūdupės santakos išliko baltų piliakalnis (vok. Blocksberg). Pirmą kartą gyvenvietė minima 1556 m. Apie 1563 m. įkurta Lazdynų evangelikų liuteronų parapija. 1578 pastatyta bažnyčia. Jai apirus, 1877 m. pašventinta nauja, neogotikinio stiliaus su aukštu bokštu bažnyčia, architektas A. Štiuleris. Pamaldos lietuvių kalba joje kartą per savaitę laikytos iki 1938 m. 1584 m. įsteigta lietuvių parapinė mokykla. Konfirmacijai jaunuoliai lietuvių kalba rengti iki 1890 m.

Dvaro pastatai
Buvusi geležinkelio stotis

XIX a. pro Lazdynus nutiesti plentai į Ragainę per Šilėnus, Širvintą, Pilkalnį. Per Šešupę pastatytas metalinis tiltas, siaurasis geležinkelis Lazdynus sujungė su Pilkalniu. Veikė dujų gamykla, paštas, telegrafas, telefonas, privati aukštoji mergaičių mokykla. XIX a. Lazdynai tapo dideliu įvairių verslų, amatų centru. Buvo plytinė, žemės ūkio mašinų gamybos ir remonto dirbtuvė. 19011919 m. veikė R. Mašalo spaustuvė su knygynu, kuri prekiavo lietuviškais leidiniais, nuo 1920 – dvi spaustuvės, viena jų prekiavo ir lietuviškais leidiniais. 1938 m. naciai, vykdydami Prūsijos germanizaciją, išvertė miesto pavadinimą iš lietuvių kalbos ir pavadino jį Haselberg, (Lazdynų kalnas).

17361818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Pilkalnio apskrities kaimas. 1945 m. sausio 18 d. Lazdynus užėmė Raudonoji armija. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Pilkalnio rajono (Пиллькалленский район) miestas.[2] Pilkalnio rajonas (rus. Пиллькалленский район) su centru Pilkalnyje, apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Pilkalnio apskritį. Tačiau Pilkalnis stipriai nukentėjo nuo TSRS kariuomenės artilerijos ir aviacijos bombardavimų 1945 m. sausio mėnesio mūšiuose, todėl rajono centras perkeltas į Lazdynus, o 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus šio miestelio pavadinimą, pavadintas Krasnoznamensko rajonu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17361818 m. Lietuvos departamentas Prūsijos karalystė
18181945 m. Pilkalnio apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Krasnoznamensko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Krasnoznamensko municipalinis rajonas Kaliningrado sritis


Ligoninė

Sovietmečiu Lazdynai suniokoti, nugyventi. Bažnyčios pastatas buvo paverstas sunkvežimių bei traktorių garažu, statybinių medžiagų sandėliu; po restauravimo nuo 1991 m. jame veikia stačiatikių cerkvė.

Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 Krasnoznamensko rajone sudaryta Krasnoznamensko miesto gyvenvietė, į kurią įeina Krasnoznamensko miestas ir kaimai Samarskoje bei Šilininkai (Chlebnikovas).[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1848 m. iš 5580 parapijiečių lietuvininkų užrašyta 3200 (57 %), 1870 m. iš 8443 – 4815 (57 %), 1878 m. lietuvininkų – 4500 (51,4 %), 1897 m. – 3000 (apie 33 %), 1907 m. – 1724 (20,2 %).

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2010 m.
1885 m. 1910 m.[4] 1933 m.[5] 1939 m.sur. 1959 m.sur.
1 294 1 857 2 065 2 070 2 800
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m.sur. 2006 m. 2010 m.sur.[6]
3 400 3 894 3 751 3 518 3 393


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lazdynuose kunigavo lietuvių raštijai nusipelnę dvasininkai: nuo 1579 m. tarnavo ir 1584 m. mirė poetas ir kunigas Stanislovas Marcijanas Musa, 17091710 m. kunigavo poetas ir vertėjas Jonas Šulcas, 18871896 m. – K. Šimkus. Apie 1890 m. mieste ir apylinkėse tautosaką užrašinėjo Vilius Kalvaitis. Mokykloje prieš 1762 m. precentoriavo lietuvių raštijos darbuotojas Kristijonas Mykolas Piečys, XIX a. – Karalienės mokytojų seminarijos absolventai: nuo 1841 m. L. Trakaitis, nuo 1855 m. K. H. Langutas, nuo 1883 m. R. A. Fydleris.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.