Žydų autonominė sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žydų autonominė sritis
Еврейская автономная область
ייִדישע אױטאָנאָמע געגנט
Žydų autonominės srities vėliava Žydų autonominės srities herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Jewish in Russia.svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Tolimųjų Rytų
Administracinis centras: Birobidžanas
Rajonai: 5
Oficialios kalbos: rusų
Gyventojų (2005): 188 700 (80)
Plotas: 36 300 km² (64)
Tankumas (2005): 5 žm./km²
ISO 3166-2: RU-YEV
Commons-logo.svg Vikiteka: Žydų autonominė sritisVikiteka

Žydų autonominė sritis (jid.ייִדישער אױטאָנאָמע געגנט‏‎, rus. Еврейская автономная область) – sritis Rusijos Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje, Chabarovsko krašto pietvakariuose, prie Kinijos sienos. Srities administracinis centras – Birobidžanas.

Žydų autonominė sritis sudaryta 1934 m. gegužės 7 d. Plotas – 36 300 km². Gyventojų – 188 700 (2005).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šį kraštą XVII a. pradėjo tirti rusų keliautojai (V. Pojarkovas, J. Chabarovas). Į čia kėlėsi rusų kolonistai. Daugiau Rusijos gyventojų apsigyveno nuo XIX a. vidurio (nuo 1856 m. – Užbaikalės kazokų, nuo XIX a. pabaigos – Amūro geležinkelio darbininkų ir tarnautojų). Kraštas tapo Rusijos imperijos dalimi. Atsirado stanicų, gyvenviečių ir geležinkelio stočių: Bira, Birakanas, Tichonkaja. 19201922 m. kraštas įėjo į Tolimųjų Rytų Respubliką.

Žydai į Paamūrę ėmė keltis XIX a. vid.–pab. Tai daugiausia buvo tremtiniai arba pabėgėliai nuo pogromų. XX a. 3-ajme dešimtmetyje bolševikai į retai gyvenamą Paamūrę ėmė siųsti po revoliucijos nuskurdusius TSRS europinės dalies žydus. 1928 m. sudarytas pirmasis žydų kolūkis – Birefeldas. Nors 1928 m. į Birobidžaną atvyko 19 635 žydų, 1934 m. iš jų buvo likę gyventi tik 8185 – didesnė dalis šį skurdų kraštą paliko.

1934 m. buvo įkurta Žydų autonominė sritis. Ji turėjo būti atsakas į sionistų Palestinoje kuriamą Izraelį. 1935 m. TSRS priėmė 1000 pabėgėlių nuo persekiojimų Europoje, bet jie arba patys išvyko kitur dėl sunkių gyvenimo sąlygų Žydų AS, arba buvo įkalinti įtariant šnipinėjimu. 1938 m. iš teritorijos ištremta 4500 korėjiečių. Dėl po II pasaulinio karo atsinaujinusių žydų persekiojimų, daug srities žydų buvo įkalinama arba sušaudoma, ribota autonomija, religinė veikla. Vėliau plėtota kalnakasybos pramonė.

Žydų populiacija krašte tolydžio menksta, todėl nemaža dalis Žydų AS gyventojų siekia prisijungimo prie Amūros srities arba Chabarovsko krašto.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštovaizdis Oblučės rajone
Nikolajevkos gyvenvietė

Srities vakaruose ir šiaurės vakaruose yra Mažojo Chingano (iki 1148 m aukščio), Sutaro, Ščiuki Poktojaus, Pompejevkos kalnagūbriai, šiaurėje – Burėjos kalnagūbrio atšakos, pietuose ir pietryčiuose – pelkėta Amūro vidurupio žemuma. Aukščiausia vieta – Bydyro kalnas (1209 m).

Didžiausios upės – Amūras ir jo intakai Bidžanas, Bira, Tunguska.

Klimatas vidutinių platumų, musoninis. Per metus iškrenta 500–800 mm kritulių. Vidutinė sausio temperatūra -21–26 °C, liepos +18–21 °C.

Dirvožemiai – miškų rudžemiai, pieviniai-pelkiniai ir aliuviniai. Veši spygliuočių (eglių, kėnių, balteglių) ir lapuočių (maumedžių, ąžuolų, beržų) miškai.

Ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plėtojama mašinų gamybos, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė, kasamas alavas. Vyrauja mėsinė gyvulininkystė, bitininkystė, auginami kviečiai, avižos, sojos, bulvės. Pramoninė žvejyba.[1]

Rajonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sritis suskirstyta į 5 rajonus:

Yra du miestai: Birobidžanas ir Oblučė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. 92,7 % buvo rusai, 2,8 % – ukrainiečiai, 1 % – žydai. Rusų yra vienintelė oficiali kalba. Dauguma vietos žydų irgi kalba tik rusiškai (2010 m. 6 % mokėjo jidiš, 19 % – hebrajiškai, nežymi dalis – ladino).

Didžiausios gyvenvietės:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 144 psl.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas