Darkiemis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie miestą Čeliabinsko srityje žr. Oziorskas (Čeliabinskas).
Oziorskas
Озёрск
   Coat of Arms of Ozyorsk (Kaliningrad oblast).png   
Kaliningrad oblast Ozersk town central square.JPG
Centrinė aikštė

Oziorskas
54°24′32″N 22°00′57″E / 54.4089406°N 22.0157433°E / 54.4089406; 22.0157433 (Darkiemis)Koordinatės: 54°24′32″N 22°00′57″E / 54.4089406°N 22.0157433°E / 54.4089406; 22.0157433 (Darkiemis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Įkūrimo data: 1539
Gyventojų (2010): 4 740
Plotas: 12 km²
Tankumas (2010): 395 žm./km²
Pašto kodas: 238120
Tel. kodas: +7 40142
Commons-logo.svg Vikiteka: OziorskasVikiteka

Oziorskas (liet. Darkiemis, vok. Darkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Angerapp, 19451946 m. rus. Даркемен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Озёрск) – miestas Kalininrado srities pietrytinėje dalyje, prie sienos su Lenkija, Oziorsko rajono ir Oziorsko miesto gyvenvietės centras.[1][2] Per miestą teka viena Priegliaus ištakų Angrapė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angrapė Darkiemyje
Buvęs paštas

Darkiemio apylinkėse rasta seniausių vakarų baltų žmonių būstų: Menturio durpyne (2 km į šiaurės vakarus nuo Darkiemio) iš mezolito, Žiedmario gyvenvietės (Cedmaro gyvenvietės) – iš neolito laikotarpio. Nadruvių gyvenvietė kūrėsi prie jų pilies. Jas abi kryžiuočiams sunaikinus, nuo 1338 m. netoliese kūrėsi vokiečių kolonistų gyvenvietė.

Pirmą kartą Mažosios Lietuvos gyvenvietė Darkiemis (Dargekeym) minimas 1539 m., 1557 m. minimas Darkiem. Miestas plėtėsi 1724 m. pastačius tiltą per Ungurą ir vandens malūną. Per didžiąją vokiečių kolonizaciją 1725 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I suteikė Kulmo teisę. Šalia atstatyto Senojo nadruvių Darkiemio, kuriame gyveno beveik vieni lietuvninkai, suplanuotas Naujasis Darkiemis – čia kūrėsi daugiausia vokiečiai. 1615 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji perstatyta 1752 m. ir 1842 m., sovietinės okupacijos metais suniokota.[3]

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities Vėdarų valsčiaus, nuo 1818 m. Darkiemio apskrities administracinis centras.[4][5] Priklausė Darkiemio parapijai.[6]

1938 m. naciai miestą pervadino Angerapp. Per Antrąjį pasaulinį karą apie 1/3 miesto sugriauta, 1945 m. užimtas TSRS kariuomenės. Nuo 1946 m. priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai, 1946 m. balandžio 7rugsėjo 6 d. Darkiemio rajono (rus. Даркеменский район), vėliau Oziorsko rajono centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Darkiemio apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Darkiemio rajonas TSRS
19462008 m. Oziorsko rajonas Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Oziorsko miesto gyvenvietė
Oziorsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Darkiemio rotušė 1914 m.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIX a. vidurio mieste veikė 3 spaustuvės, geležies liejykla, mašinų dirbtuvės, dideli vandens malūnai, elektros lentpjūvė. 1880 m. prie malūno užtvankos pastatyta nedidelė hidroelektrinė, o miestelis tapo pirmuoju Rytų Prūsijos miestu, kurio gatves 1886 m. apšvietė elektra. 2000 m. hidroelektrinė vėl pradėjo veikti.

Mieste gyvuoja spausdintinių plokščių, automobilių žvakių gamyba, maisto (sviestas, sūris) pramonė.[7]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1725 m. ir 2010 m.
1725 m. 1754 m. 1759 m. 1763 m. 1782 m. 1802 m. 1806 m. 1815 m.
742 1 000 778 1 072 1 600 1 735 1 756 1 724
1818 m. 1843 m. 1846 m. 1849 m. 1852 m. 1855 m. 1858 m. 1863 m.
1 740 2 242 2 296 2 212 2 420 2 551 2 703 2 820
1867 m. 1875 m. 1885 m. 1895 m. 1900 m. 1907 m. 1910 m.[8] 1913 m.
3 081 2 924 3 017 3 542 3 534 3 558 3 514 3 533
1925 m. 1933 m. 1939 m.[9] 2002 m. 2008 m. 2010 m. - -
3 375 3 652 4 336 5 801 5 151 4 740 - -


Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialios statistikos duomenimis, 1825 tik 15 % Darkiemio apylinkių gyventojų priskirti lietuviams. Paskutinės pamaldos lietuvių kalba laikytos 1890 m.[10]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. V., Mintis, 1990. – 427 p.: iliustr., p. 236–238. ISBN 5-417-00367-0
  • Norbertas Stankevičius. Trys miestai: Darkiemis, Girdava, Frydlandas. Fotoalbumas, V., IN VIA, 2008. 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9984-2-6

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Vilius Pėteraitis. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
  4. Darkiemis GenWiki
  5. Vėdarai GenWiki
  6. Jürgen Schlusnus, Darkehmen
  7. Mindaugas Pažemys. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
  8. Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  9. Darkiemio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
  10. Martynas Purvinas, Vytautas Šilas. Darkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504 psl.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]