Suvalkų koridorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Suvalkų koridoriaus vieta (oranžinė linija)
Regiono geografija

Suvalkų koridorius (lenk. Przesmyk suwalski) – geopolitiškai svarbus apie 80 km ilgio sausumos ruožas Lenkijoje, tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos, besidriekiantis Lenkijos–Lietuvos pasieniu. Lenkijai ir Baltijos šalims įstojus į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO), teritorijai prigijo gretimo Lenkijos miesto Suvalkų (Palenkės vaivadija) vardas. JAV ginkluotųjų pajėgų atstovų teigimu, šis regionas yra vienas potencialiausių karštųjų taškų Europoje.[1] Dėl neišvystytos infrastruktūros atokiame pasienio ruože NATO šalys susidurtų su sunkumais reaguodamos į iškilusią karinę grėsmę. Konflikto atveju ši vieta gali virsti karinių veiksmų tarp Rusijos ir JAV zona.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siena tarp Lenkijos ir Lietuvos susiformavo po 1920 m. Suvalkų sutarties. Tarpukariu šis rajonas nebuvo svarbus, nes tuo metu Lenkijos žemės driekėsi toliau į šiaurės rytus. Šaltojo karo metais Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis, o komunistinė Lenkija priklausė Sovietų Sąjungos vadovaujamai Varšuvos sutarties sąjungai. Žlugus Sovietų Sąjungai ir Varšuvos paktui, Baltijos šalys tapo nepriklausomos, įstojo į NATO. Abiejose koridoriaus pusėse dislokuotos didelės Rusijos karinės pajėgos, kurių pratybos gali peraugti į realius karinius veiksmus. Tai lėmė Vakarų karinio bloko pažeidžiamumą regione. Jei žemės ruožas tarp Kaliningrado srities ir Rusijos sąjungininkės Baltarusijos hipotetiškai būtų užgrobtas Rusijos karine jėga, Baltijos šalys būtų atkirstos nuo pagrindinių NATO pajėgumų Europoje.[2]

1993 m. Rusija paskelbė apie greitkelio projektą susisiekimui su savo eksklavu apeinant Lietuvą.[1] Numatytas kelias turėjo jungti Gardiną (Baltarusija) ir Gusevą (Kaliningrado sritis) per Lenkijos pasienio miestus Suvalkus ir Geldapę. Taip esą būtų galima išvengti Lietuvai mokamų aukštų tranzito mokesčių. Lenkija Suvalkų koridoriaus projektą atmetė dėl numatomos ekologinės žalos Suvalkų krašto kraštovaizdžiui ir galimo santykių su Lietuva pablogėjimo.[1]

NATO nuogąstavimai dėl saugumo Suvalkų koridoriuje sustiprėjo po 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Donbase. Tai patvirtino ir 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Šios aplinkybės paskatino aljansą suaktyvinti savo karinį buvimą rajone, sustiprinti ginkluotę.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg
  1. 1,0 1,1 1,2 Suvalkų koridorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. 2,0 2,1 Suvalkų koridorius – potenciali karinio konflikto zona santaka.info Archyvuota kopija 2021-11-02 iš Wayback Machine projekto.