Amūro sritis

Amūro sritis Амурская область
(Išsamiau)
Valstybė	Rusija
Federalinė apygarda	Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas	Tolimųjų Rytų
Administracinis centras	Blagoveščenskas
Oficialios kalbos	rusų
Vadovas	Vasilijus Orlovas
Gyventojų (2006)	881 100 (59)
Plotas	363 700 km² (14)
- vandens %	0,9 %
Tankumas (2006)	2,42 žm./km²
Vikiteka	Amūro sritisVikiteka

Amūro sritis (rus. Амурская область) – sritis pietryčių Rusijoje. Sritis ribojasi su Jakutija šiaurėje, Chabarovsko kraštu ir Žydų autonomine sritimi rytuose, Kinija, ir Čitos sritimi vakaruose. Administracinis centras – Blagoveščenskas, tradicinis prekybos ir auksų kasyklų centras. Prie miesto gauna prieigą du geležinkeliai, Transsibiro geležinkelis ir Baikalo-Amūro magistralė.

Geografija

Srities plotas yra 363 700 km² ir yra 14 pagal dydį sritis Rusijoje. Šiauriniu pakraščiu driekiasi Stano kalnynas (aukštis iki 2312 m), pietuose – Zėjos-Burėjos lyguma ir Amūro-Zėjos plynaukštė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -24 °C iki -33 °C, liepos mėnesio +18-21 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~850 mm. Pietiniu pakraščiu teka Amūras, o per sritį jo intakai – Zėja, Burėja, Selemdža. Šiaurės vakarinį pakraštį siekia Lenos baseinas (Oliokma). Paviršių dengia mandžiūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

• rusai – 92,04 %
• ukrainiečiai – 3,49 %
• baltarusiai – 0,87 %
• totoriai – 0,5 %
• armėnai – 0,4 %
• kinai – 0,4 %
• ir kt.

Miestai

Didžiausi miestai 2002 m. (> 25 tūkst. gyventojų):

1. Blagoveščenskas
2. Belogorskas
3. Svobodnas
4. Tynda
5. Zėja

Gubernatoriai

• 1991 — Albertas Krivčenka
• 1993 — Aleksandras Suratas
• 1993 — Vladimiras Polevanovas
• 1994 — Vladimiras Djačenko
• 1996 — Jurijus Liaško
• 1997 — Anatolijus Belonogovas
• 2001 — Leonid Korotkov
• 2007 — Nikolajus Kolesovas
• 2008 — Oleg Kozhemyako
• 2015 — Aleksandras Kozlovas
• 2018 — Vasilijus Orlovas