Krasnodaro kraštas
Krasnodaro kraštas Краснодарский край | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
![]() | |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Federalinė apygarda | Pietų federacinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Šiaurės Kaukazo | ||||||
Administracinis centras | Krasnodaras | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
Vadovas | Aleksandras Tkačevas | ||||||
Gyventojų | 5 121 000 (3) | ||||||
Plotas | 75 500 km² (41) | ||||||
- vandens % | 1,4 % | ||||||
Tankumas | 68 žm./km² | ||||||
![]() |
Krasnodaro kraštasVikiteka |
Krasnodaro kraštas (rus. Краснодарский край) – fedracinis kraštas Rusijoje, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi šiaurės rytuose, su Stavropolio kraštu – rytuose, su Karačajų Čerkesija ir Abchazija – pietuose bei apima Adygėją. Iš vakarų skalauja Juodoji ir Azovo jūros. Administracinis centras – Krasnodaras.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Krašto pietus užima Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, šiaurėje paviršius pereina į Azovo-Kubanės žemumą. Aukščiausia srities vieta 3346 m. Klimatas šiaurėje ir rytuose vidutinių platumų, Juodosios jūros pakrantėje – subtropinis. Vidutinė sausio temperatūra kalnuose -8 °C, lygumoje -4 °C, pakrantėje +5 °C, liepą kalnuose 13 °C, kitur 22-24 °C. Metinis kritulių kiekis nuo 400 mm šiaurėje iki 3200 pakrantėje. Pagrindinės upės tai Kubanė su intaku Laba, bei Jeja. Šiaurėje būdinga labiau stepinė augalija, centrinėje dalyje – plačialapių miškai (bukai, ąžuolai), kalnuose – spygliuočių miškai (eglės, balteglės), alpinės ir subalpinės pievos, o pakrantėje – subtropinė augalija.[1]
Juodosios jūros pakrantė – svarbi turistinė Rusijos sritis (Sočis, Tuapsė, Anapa).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis (2002 m.): rusai 80,6 %, armėnai 5,4 %, ukrainiečiai 2,6 %, graikai 0,5 %, baltarusiai, totoriai, gruzinai, vokiečiai, adygai, turkai, azerbaidžaniečiai, čigonai.
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiausi Krasnodaro krašto miestai (tūkst. gyv., 2008 m.):
- Krasnodaras – 709,7
- Sočis – 334,3
- Novorosijskas – 227,9
- Armaviras – 189,1
- Jeiskas – 87,4
- Kropotkinas – 80,5
- Slavianskas prie Kubanės – 64,8
- Tuapsė – 63,7
- Tichoreckas – 62,9
- Labinskas – 61,1
- Krymskas – 56,7
- Anapa – 55,7
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.