Krasnodaro kraštas
| Krasnodaro kraštas Краснодарский край | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
_-_Krasnodar_Krai_(Crimea_disputed).svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Pietų federacinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Šiaurės Kaukazo | ||||||
| Administracinis centras | Krasnodaras | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Gyventojų | 5 838 273 (3)[1] | ||||||
| Plotas | 75 500 km² (41) | ||||||
| - vandens % | 1,4 % | ||||||
| Tankumas | 77 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Krasnodaro kraštasVikiteka | ||||||
Krasnodaro kraštas (rus. Краснодарский край) – fedracinis kraštas Rusijoje, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi šiaurės rytuose, su Stavropolio kraštu – rytuose, su Karačajų Čerkesija ir Abchazija – pietuose bei apima Adygėją. Iš vakarų skalauja Juodoji ir Azovo jūros. Administracinis centras – Krasnodaras.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krašto pietus užima Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, šiaurėje paviršius pereina į Azovo-Kubanės žemumą. Aukščiausia srities vieta 3346 m. Klimatas šiaurėje ir rytuose vidutinių platumų, Juodosios jūros pakrantėje – subtropinis. Vidutinė sausio temperatūra kalnuose -8 °C, lygumoje -4 °C, pakrantėje +5 °C, liepą kalnuose 13 °C, kitur 22-24 °C. Metinis kritulių kiekis nuo 400 mm šiaurėje iki 3200 pakrantėje. Pagrindinės upės tai Kubanė su intaku Laba, bei Jeja. Šiaurėje būdinga labiau stepinė augalija, centrinėje dalyje – plačialapių miškai (bukai, ąžuolai), kalnuose – spygliuočių miškai (eglės, balteglės), alpinės ir subalpinės pievos, o pakrantėje – subtropinė augalija.[2]
Juodosios jūros pakrantė – svarbi turistinė Rusijos sritis (Sočis, Tuapsė, Anapa).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis (2002 m.): rusai 80,6 %, armėnai 5,4 %, ukrainiečiai 2,6 %, graikai 0,5 %, baltarusiai, totoriai, gruzinai, vokiečiai, adygai, turkai, azerbaidžaniečiai, čigonai.
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi Krasnodaro krašto miestai (tūkst. gyv., 2021 m.):
- Krasnodaras – 1099,3
- Sočis – 466,0
- Novorosijskas – 262,2
- Armaviras – 187,1
- Jeiskas – 82,9
- Anapa – 81,8
- Kropotkinas – 75,8
- Slavianskas prie Kubanės – 62,9
- Tuapsė – 61,5
- Labinskas – 57,4
- Tichoreckas – 55,6
- Krymskas – 54,5
- Timašiovskas – 51,8
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krasnodaro krašte yra mergelio, geležies, vario rūdos, gipso, akmens druskos telkinių, mineralinių versmių. Pakubanės lygumoje gaunama nafta ir dujos. 49 % pramonės produkcijos vertės tenka maisto (vaisių ir daržovių konservų, aliejaus, mėsos, žuvų, cukraus, pieno) pramonei. Siurblių, staklių, chemijos pramonės įrenginių, poligrafijos ir žemės ūkio mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinių trąšų) ir naftos chemijos, mikrobiologijos, statybinių medžiagų, tekstilės (vilnos, medvilnės), siuvimo, avalynės, baldų pramonė.
Krasnodaro kraštas – vienas svarbiausių žemės ūkio rajonų Rusijoje; žemės ūkio naudmenos užima 63 % Krasnodaro krašto teritorijos, iš jų 88 % – dirbama žemė. Auginama javai, bulvės ir kitos daržovės, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, vynmedžiai, pietuose – arbatmedžiai. Sodininkystė. Veisiama daugiausia galvijai, kiaulės. Paukštininkystė. Bitininkystė.[3]
Pajūryje gausu kurortų (Sočis, Anapa, Tuapsė, Jeiskas, Gelendžikas).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ RUSSIA: Krasnodar Krai, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
- ↑ Krasnodaro kraštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
