Gvardeisko rajonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gvardeisko rajonas
rus. Гвардейский район
Coat of Arms of Gvardeisk (Kaliningrad oblast).png
Location of Gvardeysky District (Kaliningrad Oblast).svg
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Administracinis centras: Gvardeiskas
Gyvenviečių: 62
Įkūrimo data: 1946 m. balandžio 7 d.
Vadovas: Ivanas Kavunas
Gyventojų (2010): 29 926
Plotas: 783 km²
Tankumas (2010): 38 žm./km²
Tel. kodas: (+7) 40159
Tinklalapis: gvardeysk.gov39.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: Gvardeisko rajonasVikiteka
Turgaus aikštė
Tepliava XVI–XVII a.

Gvardeisko municipalinis rajonas (rus. Гвардейский муниципальный район), 19462004 m. Gvardeisko rajonas (rus. Гвардейский район) – Kaliningrado srities (Rusijos federacija) administracinis vienetas srities centrinėje dalyje. Rajono centras – Gvardeiskas (liet. Sugubriai, Tepliuva, Tepliava).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ribojasi vakaruose su Gurjevsko rajonu, šiaurėje – su Polesko rajonu, rytuose su Černiachovsko rajonu, pietuose su Pravdinsko ir Bagrationovsko rajonais.

Rajono plotas 1993 m. buvo 1300 km², iš jų 71 700 ha žemės ūkio paskirties žemė, 29 600 ha miškas. 2008 m. rajono plotas 783 km². Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės (atsargos 465 000 t), nafta, smėlis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Fridlando rajonas, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Vėluvos apskritį. Rajono centras buvo Vėluva (rus. Велау), kuri turėjo būti pavadinta Gvardeisku, bet dėl šiame mieste stovėjusios okupacinės kariuomenės nederamo elgesio 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ Gvardeisku pavadinta Tepliuva, kartu į ją perkeltas ir rajono centras, rajonas pavadintas Gvardeisko rajonu. Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Gvardeisko municipalinis rajonas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėluvos apskrityje 1939 m. buvo 119 gyvenviečių su 49 127 gyventojais. Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo 3 d. pirmuoju geležinkelio sąstatu PK-364 iš Rusijos Kostromos srities Bujos stoties atvyko 108 šeimos su 545 persikėlėliais. Gruodžio 1 d. rajone jau buvo 1706 šeimos su 4351 darbingu jų nariu. Rajone buvo įkurti 37 kolūkiai.

1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 32101 gyventojas, 2010 m. – 29926 gyventojai, buvo likusios 62 gyvenvietės.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 2002 m. ir 2010 m.
2002 m. 2010 m.
32 101 29 926


Paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – Tapiau pilis, 1502 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, nuo 1989 m. pravoslavų cerkvė.

Savivalda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:

Dabartinis pavadinimas Rusiškai Vokiškai Lietuviškai
Bolšaja Poliana Болшaя Полянa Paterswalde Petragirė
Borskojė Борское Schiewenau Šivėnai
Ozerkai Озерки Gross Lindenau Lindenava
Slavinskas Слaвинск Goldbach Auksapiai
Zorinas Зорино Poppendorf Pupkaimis
Kuibyševskojė Куйбышевское Petersdorf Peterkaimiai
Zarečjė Заречье Pregelswalde Prieglius
Gvardeisko municipalinio rajono administraciniai subjektai nuo 2008 m.

Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudarytos:

Rajono atstovaujamasis organas – 17 narių rajono deputatų taryba, renkama 5 metams, jai vadovauja tarybos pirmininkas. Vykdomoji valdžia – administracija, kuriai vadovauja 5 metams renkamas rajono vadovas.

Vietovardžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ne visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus prūsų ar lietuvių kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas. Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 19381939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.

1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais senaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai. [1][2][3]

Oficialus pavadinimas vokiškai Lietuviškai Koordinatės
Birkenwalde - 54°39′00″ š. pl. 20°48′00″ r. ilg. / 54.65000°š. pl. 20.80000°r. ilg. / 54.65000; 20.80000 (Birkenwalde)
Groß Skaticken, nuo 1914 m. Groß Skaten, nuo 1938 m. Skaten Didieji Skatikai 54°44′00″ š. pl. 21°22′00″ r. ilg. / 54.73333°š. pl. 21.36667°r. ilg. / 54.73333; 21.36667 (Didieji Skatikai)
Gut Amalienhof, nuo 1938 m. Amalienhof Amaliai 54°46′00″ š. pl. 21°26′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 21.43333°r. ilg. / 54.76667; 21.43333 (Amaliai)
Gut Szillenbruch, nuo 1914 m. Schillenbruch Šilėnai 54°46′00″ š. pl. 21°01′00″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 21.01667°r. ilg. / 54.76667; 21.01667 (Šilėnai)
Klein Barthen Mažieji Bartai 54°39′00″ š. pl. 21°47′00″ r. ilg. / 54.65000°š. pl. 21.78333°r. ilg. / 54.65000; 21.78333 (Mažieji Bartai)
Konradsvitte - 54°56′00″ š. pl. 20°45′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 20.75000°r. ilg. / 54.93333; 20.75000 (Konradsvitte)
Laubenhof - 54°43′00″ š. pl. 21°52′00″ r. ilg. / 54.71667°š. pl. 21.86667°r. ilg. / 54.71667; 21.86667 (Laubenhof)
Nekiehnen Niekėnai 54°41′00″ š. pl. 21°15′00″ r. ilg. / 54.68333°š. pl. 21.25000°r. ilg. / 54.68333; 21.25000 (Niekėnai)
Seewiesen - 54°38′00″ š. pl. 21°46′00″ r. ilg. / 54.63333°š. pl. 21.76667°r. ilg. / 54.63333; 21.76667 (Seewiesen)
Szorkeninken, nuo 1936 m. Schorkeninken, nuo 1938 m. Schorkenicken Šarkininkai 54°42′00″ š. pl. 21°26′00″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 21.43333°r. ilg. / 54.70000; 21.43333 (Šarkininkai)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 44

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]