Potsdamo konferencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas.

Potsdamo konferencija – 1945 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 2 d. karą pralaimėjusios Vokietijos Potsdamo mieste vyko nugalėtojų – Tarybų Sąjungos, JAV, ir Didžiosios Britanijos vadovų konferencija. Svarstyti pokario Europos ir Vokietijos ateities klausimai. Numatyta, kad Vokietiją okupuos Tarybų Sąjungos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenės, o jų kariuomenės vadai sudarys atskirą administraciją, kuri demilitarizuos parklupdytąją Vokietiją. Numatyta nustatyti naują Vokietijos – Lenkijos sieną palei Oderį ir Neisę. Tarybų Sąjungai pavesta administruoti buvusią Rytų Prūsijos teritoriją tarp Nemuno žemupio ir Priegliaus su Karaliaučiumi (nuo 1946 m. pavadintas Kaliningradu). Svarstytos taip pat Rytų Europos šalių ateities problemos ir kiti klausimai.

Potsdamo konferencija, kartu su Jaltos (1945 m.) ir Teherano (1943 m.) konferencijomis, buvo vieni iš svarbiausių Antrojo Pasaulinio karo metų ir XX a. įvykių iš esmės lėmusių ir dabartinį Europos žemėlapį. Potsdamo konferencijos įtaką galima įžvelgti ir XX a. pabaigoje vykusių tautų išsivadavimo procesuose. Vikiteka