Kalmukija
| Kalmukijos Respublika Республика Калмыкия Хальмг Таңһч | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Pietų federalinė apygarda | ||||||
| Administracinis centras | Elista | ||||||
| Rajonai | 13 | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, kalmukų | ||||||
| Gyventojų | 269 984 (80)[1] | ||||||
| Plotas | 74 731 km² (42) | ||||||
| Tankumas | 3,61 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | RU-KL | ||||||
 Vikiteka |
Kalmukijos RespublikaVikiteka | ||||||
Kalmukijos Respublika (kalm. Хальмг Таңһч, rus. Республика Калмыкия) – Rusijos Federacijos respublika, priklauso Pietų federalinei apygardai. Sostinė – Elista.
Ribojasi su Stavropolio kraštu, Dagestano respublika, Volgogrado sritimi, Astrachanės sritimi ir Rostovo sritimi, bei prieina prie Kaspijos jūros.
Sudaryta 1920 m. lapkričio 4 d. kaip Kalmukijos autonominė sritis Stavropolio krašto sudėtyje, 1935 m. tapo Kalmukijos ATSR (1944–1957 m. panaikinta, prijungiant prie Astrachanės srities, bet paskui atkurta). Nuo 1990 m. – federacinė respublika.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalmukija yra iš labiausiai į pietryčius nutolusių subjektų Europinėje Rusijos dalyje. Ilgis iš šiaurės į pietus yra 448 km, o iš vakarų į rytus – 423 km.
Kraštas yra Pakaspijo žemumos vakaruose (žemiausias taškas – 28 m žemiau jūros lygio). Pietuose yra Kumos–Manyčiaus įduba, o vakaruose kyla Jergenių aukštumos (iki 222 m, Šaredo k.). Pietryčiuose Kalmukija siekia Kaspijos jūrą.
Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra -5–8 °C, liepos +23–26 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta 170–400 mm kritulių.[2]
Upės vasarą išdžiūsta; upių, ištekančių iš Jergenių aukštumos, deltose susidarę ežerai. Šiaurės rytuose (prie Cagan Amano) Kalmukija siekia Volgą. Pietvakariuose teka Kuma, pietuose – Vakarų Manyčius. Yra seklių druskingų ežerų (Manyčiaus Gudilo ežeras, Sarpos ežeras, Sostinskio ežerai, Cagančako ežeras).
Didžioji Kalmukijos dalis yra pusdykumių zonoje; šiaurėje – stepės. Sarpos žemumoje auga kiečiai, ašuotės, druskės, Jergenių aukštumos daubose – karklai, guobos, drebulės, pietuose – varpinės žolės, krūmai. Veisiasi vilkai, saigos, korsakai, šeškai, įvairūs graužikai, ereliai, kurapkos, einiai. Įsteigtas Juodųjų žemių rezervatas.[3]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis (2010 m.):[4]
- kalmukai – 57,4 %
- rusai – 30,2 %
- darginai – 2,7 %
- kazachai – 1,7 %
- turkai meschetinai – 1,3 %
- čečėnai – 1,2 %
- avarai – 1,0 %
- ukrainiečiai – 0,5 %
- korėjiečiai – 0,5 %
- vokiečiai – 0,3 %
- totoriai – 0,3 %
Kalmukija yra vienintelis regionas Europoje, kur vyrauja budizmas.
Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Respublikoje yra 3 miestai (pažymėti tiesiu šriftu). Didžiausios gyvenvietės (2010 m.):
- Elista (103,5 tūkst.)
- Troickojė (12,9)
- Laganė (12,6)
- Gorodovikovskas (8,3)
- Jaškulis (7,8)
- Sadovojė (6,5)
- Malyje Derbentai (6,4)
- Cagan Amanas (6,0)
- Prijutnojė (6,0)
- Bolšoj Carynas (4,7)
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
|---|
| Ponto stepės istorija |
| Skitai |
| Sarmatai |
| Hunai, Vakarų tiurkai |
| Bolgarai, Sabirai, Alanai |
| Chazarų kaganatas (Chazarai) |
| Pečenegai |
| Kumanai (Kipčiakai) |
| Aukso orda: |
| Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai |
| Kazokai: |
| Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės |
| Rusijos imperija (Novorosija) |
| TSRS (Kalmukų ATSR) |
| Ukraina, Rusijos Federacija |
| Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 187
- ↑ Kalmukija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года Archyvuota kopija 2020-05-01 iš Wayback Machine projekto.
