Kalmukija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kalmukijos Respublika
Республика Калмыкия
Хальмг Таңһч
Flag of Kalmykia.svg Coat of Arms of Kalmykia.svg
Map of Russia - Kalmykia.svg
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]])
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pietų federalinė apygarda
Administracinis centras Elista
Rajonai 13
Oficialios kalbos rusų, kalmukų
Gyventojų (2021) 269 984 (80)[1]
Plotas 74 731 km² (42)
Tankumas (2021) 3,61 žm./km²
ISO 3166-2 RU-KL
Commons-logo.svg Vikiteka Kalmukijos Respublika
Kalmukijos žemėlapis
Saigos Kalmukijos stepėse
Čioja budistų šventykla Iki Čonose

Kalmukijos Respublika (kalm. Хальмг Таңһч, rus. Калмыкия) – Rusijos Federacijos respublika, priklauso Pietų federalinei apygardai. Sostinė – Elista.

Ribojasi su Stavropolio kraštu, Dagestano respublika, Volgogrado sritimi, Astrachanės sritimi ir Rostovo sritimi, bei prieina prie Kaspijos jūros.

Sudaryta 1920 m. lapkričio 4 d. kaip Kalmukijos autonominė sritis Stavropolio krašto sudėtyje, 1935 m. tapo Kalmukijos ATSR (1944–1957 m. panaikinta, prijungiant prie Astrachanės srities, bet paskui atkurta). Nuo 1990 m. – federacinė respublika.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalmukija yra iš labiausiai į pietryčius nutolusių subjektų Europinėje Rusijos dalyje. Ilgis iš šiaurės į pietus yra 448 km, o iš vakarų į rytus – 423 km.

Kraštas yra Pakaspijo žemumos vakaruose (žemiausias taškas – 28 m žemiau jūros lygio). Pietuose eina Kumos–Manyčiaus įduba, o vakaruose kyla Jergenių aukštumos (iki 222 m, Šaredo k.). Pietryčiuose Kalmukija siekia Kaspijos jūrą.

Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra -5–8 °C, liepos +23–26 °C. Per metus vidutiniškai iškrinta 170–400 mm kritulių.[2]

Upės vasarą išdžiūsta; upių, ištekančių iš Jergenių aukštumos, deltose susidarę ežerai. Šiaurės rytuose (prie Cagan Amano) Kalmukija siekia Volgą. Pietvakariuose teka Kuma, pietuose – Vakarų Manyčius. Yra seklių druskingų ežerų (Manyčiaus Gudilo ežeras, Sarpos ežeras, Sostinskio ežerai, Cagančako ežeras).

Didžioji Kalmukijos dalis yra pusdykumių zonoje; šiaurėje – stepės. Sarpos žemumoje auga kiečiai, ašuotės, druskės, Jergenių aukštumos daubose – karklai, guobos, drebulės, pietuose – varpinės žolės, krūmai. Veisiasi vilkai, saigos, korsakai, šeškai, įvairūs graužikai, ereliai, kurapkos, einiai. Įsteigtas Juodųjų žemių rezervatas.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis (2010 m.):[4]

Kalmukija yra vienintelis regionas Europoje, kur vyrauja budizmas.

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Respublikoje yra 3 miestai (pažymėti tiesiu šriftu). Didžiausios gyvenvietės (2010 m.):

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pontas-orn.png
Ponto stepės istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai, Vakarų tiurkai
Bolgarai, Sabirai, Alanai
Chazarų kaganatas (Chazarai)
Pečenegai
Kumanai (Kipčiakai)
Aukso orda:
Didžioji orda, Nogajų orda, Krymo, Astrachanės chanatai
Kazokai:
Zaparožės, Dunojaus sečės, Dono, Tereko, Astrachanės, Kubanės, Orenburgo kariuomenės
Rusijos imperija (Novorosija)
TSRS (Kalmukų ATSR)
Ukraina, Rusijos Federacija
Edisanas, Zaporožė, Paazovjė, Donščina, Slobožanščina, Kubanė, Žemutinis Pavolgys
Pagrindinis straipsnis – Kalmukai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 187 psl.
  3. Kalmukija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas