Leonas Bistras
| Leonas Bistras | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1890 m. spalio 20 d. Liepoja
|
| Mirė | 1971 m. spalio 18 d. (80 metų) Kaunas
|
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Veikla | Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, vienas iš aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų |
| Partija | Lietuvos krikščionių demokratų partija |
| Alma mater | Fribūro universitetas |
Leonas Bistras (1890 m. spalio 20 d. Liepoja – 1971 m. spalio 18 d. Kaunas) – Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, vienas iš aktyviausių tarpukario Lietuvos politikų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1911 m. baigė Liepojos gimnaziją ir įstojo į Ženevos universiteto Medicinos fakultetą. 1912–1914 m. studijavo mediciną Tartu universitete. 1913–1914 m. dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje. 1914 m. be egzaminų priimtas į Žemaičių kunigų seminariją, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, 1914–1918 m. Rusijos imperijos kariuomenėje tarnavo medicinos felčeriu. 1921 m. baigė Fribūro universitetą ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.[1]
1918 m. prisidėjo steigiant Kauno miesto savivaldybę. 1919 m. Spaudos biuro vedėjas, laikraščio „Lietuva“ vyriausias redaktorius. Nuo 1922 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. liepos mėn. Lietuvos universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto docentas.
Nuo 1910 m. Krikščionių demokratų partijos narys, 1928–1940 m. partijos pirmininkas. 1922 m. ir 1928–1925 m. Antrojo Seimo pirmininkas. 1922 m. pavasarininkų sąjungos pirmininkas. 1921–1923 m. redagavo laikraštį „Ateitis“, 1921–1922 m. laikraštį „Laisvė“, 1931 m. laikraštį „Žodis“, 1926–1939 m. faktiškasis laikraščio „Rytas“ redaktorius. Išvertė keletą popiežiaus enciklikų.[2]
Nuo 1923 m. birželio 29 d. iki 1924 m. birželio 18 d. Ernesto Galvanausko IX vyriausybėje, nuo 1924 m. birželio 18 d. iki 1925 m. vasario 4 d. Antano Tumėno X vyriausybėje, nuo 1926 m. gruodžio 17 d. iki 1927 m. gegužės 3 d. Augustino Voldemaro XIV vyriausybėje ir nuo 1939 m. kovo 28 d. iki lapkričio 21 d. Jono Černiaus XX vyriausybėje švietimo ministras. Vykdė griežtą Lietuvos krikščionių demokratų partijos privalomo tikybos mokymo ir pedagogų skyrimo politiką.[3]
Nuo 1925 m. rugsėjo 25 d. iki 1926 m. birželio 15 d. XII vyriausybės Ministras pirmininkas, krašto apsaugos ministras, o nuo 1926 m. balandžio 21 d. ir užsienio reikalų ministras. Prisidėjo, kad būtų įkurta Lietuvos bažnytinė provincija.
1938 m. pabaigoje tautininkų valdžios suimtas ir trumpam ištremtas į Alytaus apskritį. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 11 d. suimtas, kalintas Kauno kalėjime. 1941 m. nuteistas ir išvežtas į Komiją, iki 1943 m. ir 1945 m. kalintas. 1945–1950 m. gyveno Vilniuje. 1950–1954 m. vėl buvo tremtyje Suchoburine (Krasnojarsko kraštas). 1954 m. grįžo į Lietuvą.[4] Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 67 psl.
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 43 p. ISBN 5-89942-585-7.
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Leonas Bistras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 247 psl.
- ↑ R. Laukaitytė. Ministras pirmininkas Leonas Bistras. Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai (1918–1940) Vilnius 1997
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4162&p_d=39041&p_k=1 Lietuvos Respublikos Seimas. Seimo nariai (1922–1923). Leonas Bistras
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vytautas Petrulis |
Lietuvos ministras pirmininkas 1925 – 1926 |
Po to: Mykolas Sleževičius |
| |||||||||||
