Satyra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
"Le satyra el l'epistole di Q. Orazio Flacco", išspausdinti 1814 metais.

Satyra – veikalas, kuriame išreikštas pasipiktinimo jausmas prieš negatyvius reiškinius, išjuokiamos žmonių ydos ir silpnybės. Satyros tikslas – gerinti ir skaidrinti žmogaus prigimtį, sukeliant pasipiktinimą neteisingais reiškiniais, visuomenės pajuokimu dėl to, kas yra nenormalu, nes silpnybė pirmiausia bijo pašaipos.

Pasipiktinimo jausmą sukelianti satyra, vadinama rimtoji. Tai protestas prieš visuomenės sugedimą, kai ydos, žeminančios žmonių vertybes, pasiekia plačius žmonių sluoksnius.

Satyra, sąmojingai pajuokianti žmonių silpnybes ir trūkumus, vadinasi lengvoji. Ji nukreipta prieš žmonių silpnybes, klaidas, prietarus. Šie reiškiniai nėra smerkiami, tačiau parodomi kaip netinkami ir taisytini.

Satyra prieš atskirus asmenis vadinama paskviliu.