Laisvoji rinka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laisvoji rinka – rinkos modelis, kuriame prekių ir paslaugų kainas nustato rinkos dalyviai ir vartotojai. Teoriškai laisvoje rinkoje pasiūlos ir paklausos jėgos turėtų nekliudomai veikti be valdžios įsikišimo. Tobulosios laisvosios rinkos koncepcijos šalininkai ją priešpastato tam tikru mastu reguliuojamai rinkai, kurioje vyriausybė kišasi į pasiūlą ir paklausą įvairiais metodais, pavyzdžiui, muitais, eksporto subsidijomis, naudojamais prekybai apriboti ir vietos ekonomikai apsaugoti. Praktiškai veikiančiose rinkose pasireiškia iškreipta konkurencija, gali susidaryti monopolijos, oligopolijos. Rinkos veiklą tam tikru mastu turi reguliuoti valstybė. Reguliavimas gali būti liberalus arba socialiai orientuotas. Pastarasis būdingas Vokietijai, Prancūzijai, Skandinavijos šalims, pirmasis – JK, JAV.[1][2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rinka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
  2. Vainienė, Rūta. „Laisvoji rinka“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2020-10-28.