Veiviržėnų seniūnija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Veiviržėnų seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Klaipėdos rajono |
| Administracinis centras: | Veiviržėnai |
| Plotas: | - |
| Gyventojai: | 3587 (2001 m.) |
| Kaimų skaičius: | 49 |
| Seniūnas: | Jadvyga Radžienė |
| Žemėlapis | |
 |
|
Veiviržėnų seniūnija – Klaipėdos apskrityje, Klaipėdos rajono pietryčiuose. 49 kaimai ir miestelis Veiviržėnai su seniūno buveine. Gyvena 3587 gyventojai (2001 m.). Per seniūnijos teritoriją teka Veiviržo upė, jos intakai Upita, Šalpė, bei Šlūžmės, Purlės, Judrės ir kt. upeliai. Ribojasi su Agluonėnų, Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo, Judrėnų (Klaipėdos rajonas) bei Šilutės rajono Švėkšnos seniūnijomis. Miškai, kurių yra nedaug, priklauso Rietavo ir Šilutės urėdijoms.
Paslaugas teikia: gimnazija, pagrindinė mokykla, 3 pradinės, 4 bibliotekos, 2 kultūros namai, jaunimo organizacija, seniūnija, ambulatorija, 4 medicinos punktai, 3 paštai, girininkija, kavinė, 6 parduotuvės.
Dauguma gyventojų ūkininkauja. Tarp jų yra ir ekologinių ūkių. Dalis dirba aptarnavimo sferoje. Veiviržėnų seniūnijoje yra naftos gręžinių, kuriuos eksploatuoja UAB „Minijos nafta“.
Seniūnijoje yra 6 piliakalniai (Skomantų, Vilkių arba Veiviržėnų, Vyskupiškių, Pakalniškių, Mockaičių, Daukšaičių), 10 kapinynų, 1941 m. žydų žudynių vieta ir kapas (Trepkalnio k.), XVI-XVII a. Dieglių ir Dvylių gynybiniai įtvirtinimai, dvi XIX a. vidurio etnoarchitektūrinės sodybos (Eidukų k, Veiviržėnų mstl.), Eidukų mitologinis akmuo, du XX a. pradžios vandens malūnai (Vyskupiškų k., Trepkalnio k.), “Švėkšnos bazės” Skomantų trianguliacijos punktas (1929 m.), 2 paminklai, skirti Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos (Skomantuose ir Veiviržėnuose), 6 koplytstulpiai ir kt.
Turinys |
[taisyti] Didžiausios gyvenvietės
- Veiviržėnai – 964 gyv.
- Pėžaičiai – 374 gyv.
- Daukšaičiai – 354 gyv.
- Šalpėnai – 270 gyv.
- Šukaičiai – 198 gyv.
- Balsėnai – 156 gyv.
- Aisėnai – 106 gyv.
- Skomantai – 104 gyv.
[taisyti] Kiti kaimai
- Bareikos – 22 gyv.
- Bilvietis – 49 gyv.
- Daugėlai – 9 gyv.
- Dūdinėliai – 37 gyv.
- Dvyliai – 43 gyv.
- Eidukai – 22 gyv.
- Jonikaičiai – 25 gyv.
- Jucaičiai – 58 gyv.
- Juodupis – 20 gyv.
- Kausteikliai – 25 gyv.
- Kelvėtai – 20 gyv.
- Kiduliai – 2 gyv.
- Kurmiai – 5 gyv.
- Legučiai – 14 gyv.
- Liepaičiai – 3 gyv.
- Luišės – 8 gyv.
- Malagiai – 41 gyv.
- Meiskiai – 25 gyv.
- Mikužiai – 54 gyv.
- Mockaičiai – 28 gyv.
- Padagai – 3 gyv.
- Pakalniškiai – 51 gyv.
- Pakapis – 10 gyv.
- Pašlūžmis – 42 gyv.
- Petraičiai – 40 gyv.
- Pozingiai – 53 gyv.
- Raukai – 5 gyv.
- Rumbikiai – 15 gyv.
- Rusinai – 15 gyv.
- Sausiai – 6 gyv.
- Šarkiškiai – 10 gyv.
- Šermukšniai – 32 gyv.
- Šiuraičiai – 35 gyv.
- Tarvydai – 39 gyv.
- Trepkalniai – 29 gyv.
- Upitėnai – 31 gyv.
- Vainiai – 23 gyv.
- Vainotiškė – 37 gyv.
- Valučiai – 22 gyv.
- Vilkiai – 20 gyv.
- Vyskupiškiai – 13 gyv.
- Vištiškiai – 20 gyv.
[taisyti] Istorija
Dabartinė seniūnijos teritorija susiformavo XX a. 7-ame dešimtmetyje. Seniūnijos centrinė, vakarinė ir šiaurinė teritorijos dalys iki 1950 m. priklausė Veiviržėnų valsčiui, rytinė, pietinė ir pietvakarinė — Švėkšnos valsčiui; vakariniame seniūnijos pakraštyje esantys Pėžaičių ir Dvylių kaimai — Klaipėdos kraštui. Žmonių patogumui, dar tarpukaryje keli Švėkšnos valsčiaus kaimai buvo prijungti prie Veiviržėnų valsčiaus: 1934 m. — Balsėnų kaimas, 1938 m. — Dūdinėlių, Sausių ir Vainių kaimai.
Buvusiuose Veiviržėnų valsčiaus teritorijoje kalbama šiaurės žemaičių kretingiškių tarme, Švėkšnos valsčiaus teritorijoje — pietų žemaičių varniškių tarme.
XX a. IX-jame dešimtmetyje Veiviržėnų seniūnijos teritorijoje šeimininkavo trys kolūkiai: „Veiviržėnų“, „Šalpėnų“ ir „Pionieriaus“.
[taisyti] Žymūs žmonės
Seniūnijoje gimė:
- Kazimieras Antanavičius, 1990 Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras;
- Antanas Būdvytis, žemės ūkio mokslų daktaras, nusipelnęs agronomas;
- Gasparas Cirtautas, Žemaičių vyskupas, profesorius;
- Petras Cirtautas, gydytojas;
- Danielius Mažutis, tautodailininkas;
- Vytolis Kučinskas, socialinių mokslų prof. habil. dr.;
- Jeronimas Rumša, skulptorius;
- Petras Rusteika, kunigas;
- Kazimieras Toliušis, prelatas;
- Antanas Ramonas, rašytojas;
- Juozas Rupšys, mokytojas, visuomenininkas;
- Jurgis Šaulys, Lietuvos 1918 m. Nepriklausomybės akto signataro;
- Jokūbas Stanišauskas, susisiekimo ministras, geodezijos inžinierius;
ir kt.
[taisyti] Nuorodos
- Janina Valančiūtė. Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija. UAB „Judex“, Kaunas, 2006.
- Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Šilutė. 2000.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius. 1988.
- A.Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974.
- Seniūnijos koordinatės
| Klaipėdos rajono seniūnijos |
|
Agluonėnų seniūnija | Dauparų-Kvietinių seniūnija | Dovilų seniūnija | Endriejavo seniūnija | Gargždų seniūnija | Judrėnų seniūnija | Kretingalės seniūnija | Priekulės seniūnija | Sendvario seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | Vėžaičių seniūnija |
