Eglė Špokaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eglė Špokaitė
EgleSpokaite-2011-1.jpg
Gimė: 1971 m. sausio 15 d. (43 metai)
Vilnius
Sutuoktinis(-ė): Dainius Mačikėnas
Veikla: baleto artistė
Alma mater: Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Eglė Špokaitė (g. 1971 m. sausio 15 d. Vilniuje) – Lietuvos baleto artistė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė inžinierių šeimoje, turi porą metų vyresnę seserį. Tėvas kilęs iš Varnių, mama iš – Seirijų. [1] 1989 m. baigė Vilniaus baleto mokyklą. 1989–2011 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro trupės narė. Gastroliavo Latvijoje, Gruzijoje, Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Egipte, Lenkijoje. Yra šokusi poroje su baleto artistais A. Molodovu, M. Rimeikiu, E. Smalakiu, N. Juška. Kaip svečias kūrė pagrindinius vaidmenis Gruzijos nacionalinėje operoje, Latvijos nacionalinėje operoje, Suomijos nacionalinėje operoje, Karelijos muzikiniame teatre. 2009 m. kartu su Kristina Sliesoraitiene įkūrė „Eglės Špokaitės ir Kristinos Sliesoraitienės baleto mokyklą“ (nuo 2011 m. „Eglės Špokaitės baleto mokykla“). Eglė Špokaitė yra šios mokyklos meno vadovė. [2]

2011 m. gruodžio mėn. Bostone (JAV) susituokė su vietos lietuviu Dainiumi Mačikėnu. [3]

Vaidmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Balete:

  • Žizel. „Žizel“. Choreografas statytojas O. Vinogradovas, 1985 m.
  • Džuljeta. „Romeo ir Džuljeta“. Choreografija V. Vassilev S. Prokofjevo libretas, 1993 m. [4]
  • Kitri ir Mersedes. „Don Kichotas“. M. Petipa libretas; M. Petipa, V. Vasilev choreografija, 1994 m.
  • Aurora. „Miegančioji gražuolė“. M. Petipa ir I. Vsevololožskio libretas; M. Petipa choreografija, 1996 m.
  • Mari. „Spragtukas“. Choreografas statytojas A. Melanjinas, 1996 m.
  • Karmen „Carmen“. Choreografas K. Pastor
  • Ipolita-Titanija. „Vasarvidžio nakties sapnas“. Choreografas ir libreto autorius K. Pastor, 1998 m.
  • Marina. „Graikas Zorba“. Libreto autorius ir choreografas L. Massine, 1998 m.
  • Balerina. „Raudonoji Žizel“. Choreografas ir libreto autorius B. Eifman, 2001 m.
  • Imperatorė. „Rusiškasis Hamletas“. Choreografas ir libreto autorius B. Eifman, 2003 m.
  • Odeta-Odilija. „Gulbių ežeras“. M. Petipa ir L. Ivanovo choreografija, 2004 m.
  • Dezdemona. „Dezdemona“. Choreografas K. Simonov, 2005 m.
  • Ana Karenina. „Ana Karenina“. Choreografas A. Ratmanskij, 2005 m.
  • Auka. „Šventasis pavasaris“. , 2006 m.
  • Džiuljeta. „Romeo ir Džiuljeta“. Choreografas K. Simonov, 2009 m.
  • Olimpija. „Kopelija“. Choreografas K. Simonov, 2010 m.

Teatre:

Filmografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2005 m. V. Šekspyras „Otelas“, rež. Eimuntas Nekrošius – filmuota Vilniaus rusų dramos teatre
  • 2006 m. „Rusiškasis Hamletas“, choreografas ir libreto autorius Boris Eifman

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]