Algirdas Steponavičius (1927)
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1927 m. sausio 12 d. Kaunas |
| Mirė: | 1996 m. (~69 metai) Vilnius |
| Tėvas: | Juozapas Steponavičius |
| Sutuoktinis(-ė): | Birutė Žilytė-Steponavičienė |
| Veikla: | dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas |
| Alma mater: | 1950 m. Vilniaus dailės institutas |
| Žymūs apdovanojimai: | |
Algirdas Steponavičius (1927 m. sausio 12 d. Kaune – 1996 m. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas, grafikas, knygų iliustratorius, rašytojas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Gimė Kaune, kur gyveno iki 1939 m. Yra kilęs iš leidėjų šeimos. Tėvas – Juozapas Steponavičius – aktyvus spaustuvininkas, leidėjas, žurnalistas.
Didžiausią gyvenimo dalį praleido Vilniuje. 1950 m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą, grafikos katedrą. 1951 m. vedė dailininkę-grafikę, knygų iliustratorę Birutę Janiną Žilytę. Mirė 1996 m. savo dirbtuvėse Užupyje. Palaidotas Vilniaus Jeruzalės kapinėse.
[taisyti] Kūryba
Nuo 1958 m. dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse dailės parodose. Dirbo knyginės ir lakštinės grafikos bei monumentaliosios tapybos srityse. Iliustravo knygų: rinkinį „Mįslės“ (1958 m.), Kazio Borutos „Jurgio Paketurio klajonės“ (1963 m., LDM), tautosakos rinkinį „Šepetys repetys“ (1965 m., LDM), Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1973 m., rus.), Petro Cvirkos „Nemuno šalies pasakos“ (1987 m.). [1] LDM saugomi darbai: „Marytė Margytė“ (1960 m.), „Rytas“ (1961 m.), triptikas „Kėdainių chemijos kombinatas“ (1963 m.) ir kt.
Prisidėjo prie keleto žurnalų, tokių kaip „Tarybinė moteris“ (1952–1953 m.), „Genys“ (1954–1987 m.) ir „Pegalė“ (1962–1971 m.), iliustravimo.
Kartu su žmona Birute 1969–1972 m. Valkininkų vaikų tuberkuliozinėje sanatorijoje „Pušelė“ sukūrė beveik 50 metrų freską – vieną novatoriškiausių ir originaliausių 8-ojo dešimtmečio dailės kūrinių Lietuvos naujojoje architektūroje. 1972 m. freska buvo įtraukta į saugomų dailės paminklų sąrašus.
[taisyti] Apdovanojimai
Tarptautinėje knygos parodoje Leipcige 1965 m. iliustracijos Kosto Kubilinsko knygai „Varlė karalienė“ pažymėtos Aukso medaliu. 1967 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas. Vėliau apdovanuotas „Aukso obuoliu“ tarptautinėje iliustracijų parodoje Bratislavoje (1967 m.), pirmąja premija knygos meno trienalėje „Vilnius’81“ (1981 m.), pirmojo laipsnio diplomu ir medaliu XXI tarprespublikiniame knygos meno konkurse Rygoje (1989 m.). 1989 m. laimėjo Ivano Fiodorovo diplomą (aukščiausią apdovanojimą) knygos meno konkurse Maskvoje, Jono Kazimiero Vilčinskio diplomą už gražiausiai iliustruotą Lietuvos metų knygą. [2]
1990 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Nijolė Lukšionytė. Algirdas Steponavičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, - 103-104 psl.
- ↑ Būties švytėjimas // XXI amžius, 2003-04-16, Nr. 30 (1134)
