Algirdas Dovydėnas
| Algirdas Dovydėnas | |
|---|---|
| Gimė: | 1944 m. liepos 11 d. Pasvalys |
| Veikla: | Lietuvos dailininkas vitražistas. |
| Žymūs apdovanojimai: | |
Algirdas Dovydėnas (1944 m. liepos 11 d. Pasvalys) – Lietuvos dailininkas vitražistas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1947–1956 m. buvo tremtyje Krasnojarsko krašte. 1971 m. baigė Lietuvos dailės institutą (dėstytojai Algimantas Stoškus ir Kazys Morkūnas).
Nuo 1973 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; 1993 m. surengta individuali paroda Pasvalyje. Nuo 1976 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1999 m. jo iniciatyva rengiami tarptautiniai vitražo simpoziumai Vilniaus dailės akademijoje.
Nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, nuo 1994 m. docentas, nuo 2003 m. Monumentaliosios dailės katedros vedėjas, einantis profesoriaus pareigas, nuo 2005 m. Vaizduojamosios ir taikomosios dailės fakulteto dekanas.[1]
Jachtininkas, 1988 m. TSRS jūros jachtų lenktynių (II vieta) ir tarptautinės regatos Varnemiundėje (Vokietija, I vieta) dalyvis.
Žmona keramikė Nora Blaževičiūtė.
[taisyti] Kūryba
Kuria plonastiklius vitražus interjerams ir vitražines kompozicijas. Vitražai tektoniškos, motyvais ir stilistika su architektūra susietos kompozicijos. Ankstyvieji kūriniai realistiniai, vėlesni – sąlygiškesnio, ornamentinio pobūdžio, sudaryti iš spalvoto stiklo ritmiškų segmentu.[2]
[taisyti] Svarbiausi kūriniai
- Sanatorijoje „Lietuva“ (Druskininkai, 1975 m.)
- Vaistinėje „Žalioji“ (Klaipėda, 1979 m.)
- Pedagogų profesinės raidos centre (Vilnius, 1989 m.)
- Vatikano nunciatūroje (Vilnius, 1993 m.)
- Rainių koplyčioje „Lietuvos kankiniams“ (Telšiai, 1994 m.)
- Šv. Pranciškaus vienuolyne prie Kryžių kalno (Šiaulių rajono savivaldybė, 2000 m.)
- Litexpo parodų rūmuose Vilniuje (erdvinės kompozicijos, 1990 m.).
- Lietuvos kankinių bažnyčia, (Domeikava, 2005 m.)
[taisyti] Įvertinimas
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Vaida Ščiglienė. Algirdas Dovydėnas: tarp logikos ir emocijų. dailė 2005/2
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Algirdas Dovydėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 104 psl.