Jonas Juškaitis
| Jonas Juškaitis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1933 m. gegužės 30 d. Kuturiai, Jurbarko valsčius |
| Mirė | 2019 m. birželio 30 d. (86 metai) |
| Alma mater | 1958 m. Vilniaus universitetas |
| Žinomas (-a) už | poetas, vertėjas |
Jonas Juškaitis (1933 m. gegužės 30 d. Kuturiuose, Jurbarko valsčiuje – 2019 m. birželio 30 d.[1]) – Lietuvos poetas, vertėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1958 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958-1962 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Nuo 1971 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Poezijoje vyrauja gyvybės ir gyvenimo stebuklo nuostaba, būdingas tapybiškas, estetizuotas vaizdas, dinamiška metafora, ryški kultūrinė, istorijos atmintis. Rinkiniuose „Pučia vėjas į širdį“, „Pilnas vakaras nutilusios dainos“ ir kituose išryškėja religinė meditacija, istorinės tėvynės refleksija, dažnesni kančios, kraujo, Dievo ir mirties motyvai. Dažniausiai naudojama tradicinė lyrikos forma – ketureilis. Kūrybai būdinga inversija, sakinio skaidymas, jo dalies perkėlimas į kitą strofą. Parašė poezijos vaikams, esė, atsiminimų.
Tarp jo verstų užsienio poetų Ana Achmatova, Federikas Garsija Lorka, Johanas Volfgangas Getė, Nikolajus Gumiliovas, Heinrichas Heinė, Frydrichas Helderlinas, Sergejus Jeseninas, Osipas Mandelštamas, Kiprijonas Kamilis Norvidas, Raineris Marija Rilkė, Georgas Traklis, senovės japonų poetai. Jo eilėraščių paskelbta anglų, baltarusių, ispanų, italų, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbomis.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ir aušros, ir žaros: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
- Mėlyna žibutė apšvietė likimą: lyrika. – Vilnius: Vaga, 1972.
- Tolimos dainos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1981.
- Dešimt žodžių jazmino žiedui: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984.
- Su volungės balsu: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1984.
- Anapus gaiso: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1987.
- Pučia vėjas į širdį: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1990.
- Pilnas vakaras nutilusios dainos: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.
- Tolimos dainos: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1997; Homo liber, 2006.
- Varpai sudūlės nuo skambėjimo: lyrika. – Vilnius: Vaga, 1998.
- Lyra ant gluosnio: straipsniai, pokalbiai ir kita. – Vilnius: Aidai, 1998.
- Tolimos dainos: eilėraščiai (Brailio raštu). – Vilnius: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2001.
- Eglė vasaros naktį: lyrika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.
- Labos nakties, naktie: eilėraščiai mažiems ir dideliems vaikams ir kitiems geros valios žmonėms apie ir aš mažas buvau. – Vilnius: Homo liber, 2005.
- Žemei labiausiai patinka žmogaus šešėlis: lyrika. – Vilnius: Žara, 2009.
- Jonas Juškaitis: eilėraščiai. – Kaunas Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2012.
- Trauktis atsišaudant: apie knygas, laikus ir žmones. ‒ Vilnius: Homo liber, 2016.
- O laike, o niūniavime manęs: lyrika. – Vilnius : Homo liber, 2017.
Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- P. Belikovas, V. Kniazeva. Rerichas (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1975.
- D. B. Abramovna. Nuo papėdės lig viršūnės: pasakojimai (iš rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1980.
- Ne laikas eina: iš pasaulio poezijos. – Vilnius: Aidai, 2004.[3]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1989 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
- 1999 m. Poezijos pavasario laureatas
- 2004 m. Jono Aisčio literatūrinė premija už eilėraščių knygą „Eglė vasaros naktį“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mirė poetas Jonas Juškaitis. bernardinai.lt. 2019-06-30. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.
- ↑ Dalia Šalkauskytė. Jonas Juškaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Juškaitis Jonas | Lietuvos rašytojų sąjunga. rasytojai.lt. Nuoroda tikrinta 2023-07-31.