Kostas Smoriginas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kostas Smoriginas
Gimė: 1953 m. balandžio 22 d. (60 metų)
Šančiuose, Kaune
Sutuoktinis(-ė): Dalia Brenciūtė
Vaikai:

Kostas Smoriginas

Veikla: teatro ir kino aktorius, režisierius.
Žymūs apdovanojimai:

Kostas Smoriginas (g. 1953 m. balandžio 22 d. Kaune) – teatro ir kino aktorius, režisierius, muzikantas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė ir užaugo Šančiuose. 19601971 m. mokėsi Kauno 19-oje pradinėje ir 6-ojoje vidurinėje mokykloje. 19711975 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija; kurso vadovės rež. Dalia Tamulevičiūtė ir Irena Bučienė). Nuo 1984 m. SSKP narys.[1]

1975–1999 m. ir nuo 2004 m. Jaunimo teatro aktorius ir režisierius. Dalyvavo lietuviško miuziklo „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymuose, Jaunimo teatre pastatė spektaklius „Normanų pergalės“ ir „Gyvenimas drauge“.[2]

Dar studijų metais pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš naujo aktorinės dainos žanro (dainuojamosios poezijos) kūrėjų. 19951998 m. kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų („Mūsų kaime“, „Tikras garsas“, „Vėl kartu“).[3] Nuo 2000 m. ėmė rengti solinius koncertus, išleido dvi kompaktines plokšteles („Pilietis“, „Ponai ir Ponios“).

Žmona aktorė Dalia Brenciūtė, sūnus operos solistas Kostas Smoriginas jaunesnysis.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbesnieji vaidmenys teatre:[4]

  • 1975 m. – Andrejus – R. Ibrahimbekovo „Prisilietimas“, rež. D. Tamulevičiūtė
  • 1975 m. – Bebenčiukas ir Avinas – Kosto Kubilinsko „Bebenčiukas“, rež. D. Tamulevičiūtė
  • 1976 m. – Kaminskas – Sauliaus Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac“, rež. D. Tamulevičiūtė
  • 1977 m. – Karolis – Osvaldo Balakausko, Sigito Gedos, S. Šaltenio „Komunarų gatvė“, rež. D. Tamulevičiūtė
  • 1978 m. – Romas – Violetos Palčinskaitės „Andrius“, rež. V. Padegimas
  • 1978 m. – Zakristijonas ir Vincentas – Romualdo Granausko „Rožės pražydėjimas tamsoj“, rež. D. Tamulevičiūtė
  • 1980 m. – Arvydas – G. Kanovičiaus, S. Šaltenio „Katė už durų“, rež. Eimuntas Nekrošius
  • 1980 m. – Osvaldas Alvingas – Henriko Ibseno „Šmėklos“, rež. Jonas Pakulis
  • 1980 m. – Jis – Eimunto Nekrošiaus „Kvadratas“, rež. E. Nekrošius
  • 1982 m. – Romeo – Kęstučio Antanėlio, S. Gedos „Meilė ir mirtis Veronoje“, rež. E. Nekrošius
  • 1983 m. – Daktaras Metjuzas – K. Higinso, Ž. K. Karjero „Haroldas ir Modė“, rež. D. Tamulevičiūtė
  • 1986 m. – Astrovas – Antono Čechovo „Dėdė Vania“, rež. E. Nekrošius
  • 1992 m. – Nosis – Nikolajaus Gogolio „Nosis“, rež. E. Nekrošius
  • 1994 m. – Normanas – A. Eikburno „Normanų pergalės I–II dalys“, rež. K. Smoriginas
  • 1995 m. – Daktaras Rankas – H. Ibseno „Lėlių namai“, rež. Jonas Vaitkus
  • 1997 m. – Vilis Lomenas – A. Milerio „Komivojažieriaus mirtis“, rež. Irena Bučienė
  • 1999 m. – Makbetas – Viljamo Šekspyro „Makbetas“, rež. E. Nekrošius
  • 2005 m. – Martinas Grėjus – E. Olbio „Ožka, arba Kas ta Silvija?“, rež. D. Tamulevičiūtė
  • 2007 m. – Hipnotizuotojas – V. Sigarevo „Melo detektorius“, rež. K. Smoriginas

Svarbesnieji vaidmenys kine:[5][6]

Režisuoti spektakliai:[7]

  • 1994 m. – Alano Eikburno „Normanų pergalės“, I–II dalys
  • 2003 m. – Olego Danilovo „Geltonoji neūžauga“
  • 2005 m. – Robo Bekerio „Urvinis žmogus“
  • 2006 m. – Sigito Parulskio „Laukinė moteris“
  • 2007 m. – Vasilijaus Sigarevo „Melo detektorius“
  • 2008 m. – S. Parulskio „Vilnius-Dakaras“

Apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]