Permė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie istorinį regioną žiūrėkite Didžioji Permė.
Permė
rus. Пермь
   Coat of Arms of Perm.png      Flag of Perm.svg   
Perm Russia.jpg
Permė

Permė
58°00′00″N 56°19′00″E / 58°N 56.316667°E / 58; 56.316667 (Permė)Koordinatės: 58°00′00″N 56°19′00″E / 58°N 56.316667°E / 58; 56.316667 (Permė)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Kraštas: Permės kraštas Permės kraštas
Gyventojų (2010): 986 510
Plotas: 799,93 km²
Tankumas (2010): 1 233 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: PermėVikiteka
Kirčiavimas: Pèrmė (buv. Mòlotovas)

Permė – miestas vidurio Rusijoje, prie Kamos upės; krašto centras. Miestas nusidriekęs apie 50 km išilgai Kamos, svarbus geležinkelio mazgas ir vienas svarbiausių Uralo pramonės centrų. Išvystyta metalurgijos, inžinerijos, mašinų gamybos, anglies, naftos, žemės ūkio reikmenų, chemijos (trąšų, dažų) pramonė. Į šiaurę nuo miesto yra 500 tūkst. kW vandens jėgainė.

Mieste yra valstybinis universitetas (nuo 1916 m.), keli teatrai, dailės galerija, baleto mokykla.

Permėje buvo aptikti pirmieji 286–245 mln. senumo geologiniai sluoksniai, todėl šis geologinis laikotarpis buvo pavadintas permu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1568 m. Permės vietoje buvo įkurta Jegošichos gyvenvietė. Čia 1723 m. įrengta vario liejykla. Nuo 1780 m. vadinama Permės miestu (nors dabartinė Čerdynė, 240 km prieš upės tėkmę, vadinosi Didžiąja Perme). 1783 m. nutiestas Didysis Sibiro kelias, Kamos upė (Volgos intakas), Uralo kalnai sąlygojo miesto kaip prekybos ir pramonės centro augimą. XIX a. pabaigoje nutiestas Sibiro geležinkelis dar labiau paspartino miesto plėtrą. TSRS industrializacijos metu miestas ypač išaugo. 19401957 m. Permė vadinosi Molotovu sovietų užsienio reikalų ministro V. Molotovo (1890–1986) garbei.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]