Asmik Grigorian

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Asmik Grigorian
Gimė 1981 m. gegužės 12 d. (42 metai)
Vilnius
Tautybė lietuvė/armėnė
Pilietybė Lietuva
Tėvas Gehamas Grigorianas
Motina Irena Milkevičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Vasilijus Barchatovas (2015 –)[1]
Giedrius Žalys (2000–2007)[2]
Vaikai Nojus (g. 2002)[3]
Lėja (g. 2016)
Veikla Solistė
Sritis Opera
Alma mater 2006 m. LMTA
Žymūs apdovanojimai

3 × ASK (2006, 2010, 2020)[4][5][6]
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2018)
Nacionalinė kultūros ir meno premija (2019)

Asmik Grigorian (g. 1981 m. gegužės 12 d. Vilniuje) – Lietuvos dainininkė (sopranas).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje fortepijono, vėliau chorinio dirigavimo specialybės. 1999 m. įstojo į LMTA dainavimo specialybę, baigė bakalauro, 2006 m. – magistro studijas. Dainavimo mokėsi pas prof. Ireną Milkevičiūtę, dalyvavo meistriškumo klasėse pas Gehamą Grigorianą, Vladimirą Prudnikovą, Badri Maisuradzę, A. Pagliazzi, Mirellą Freni.

Koncertavo su Vilniaus kvartetu, Vilniaus kvintetu, Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Valstybiniu simfoniniu orkestru, Vilniaus kameriniu orkestru, Maskvos Kremliaus kameriniu orkestru bei Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo orkestru, dainavo Vilnius City Opera. Dirbo su tokiais dirigentais kaip Gintaras Rinkevičius, Juozas Domarkas, G. Woseda, M. Soustrat, Donatas Katkus, Vytautas Lukočius, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Julius Geniušas, Mindaugas Piečaitis, Ričardas Šumila, Julian Reynolds, Tadeusz Wojciechowski, Rolf Beck ir kt.

2015 m. liepos mėn. Kėjos saloje (Graikija) ištekėjo už Rusijos režisieriaus Vasilijaus Barchatovo (g. 1983).

Repertuaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Michaela – G. Bizet „Karmen“
  • Undinė – A. Dvořák „Undinė“
  • Euridikė – C. W. Gluck „Orfėjas ir Euridikė“
  • Alcina – G. F. Händel „Alcina“
  • Armida – G. F. Händel „Rinaldo“
  • Dona Ana, Dona Elvyra – W. A. Mozart „Don Žuanas“
  • Siuzana, grafienė Almaviva – W. A. Mozart „Figaro vedybos“
  • Pamina – W. A. Mozart „Užburtoji fleita“
  • Mimi, Miuzetė – G. Puccini „Bohema“
  • Čio–čio–san – G. Puccini „Madam Baterflai“
  • Liu – G. Puccini „Turandot“
  • Sesuo Andželika, Loreta, Džiordžeta – G. Puccini „Triptikas“
  • Neda – R. Leoncavallo „Pajacai“
  • Lovet – S. Sondheim „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“
  • Prilepa, Liza – P. Čaikovskio „Pikų dama“
  • Tatjana – P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“
  • Dezdemona – G. Verdi „Otelas“
  • Violeta – G. Verdi „Traviata“
  • Šarlotė – G. Massenet „Verteris“
  • Marie – A. Berg „Wozzeck“

Festivaliai, gastrolės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2004 m. Vilniaus festivalyje – F. Bajoro 5-osios simfonijos balsui ir orkestrui premjeroje (Nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas R. Šervenikas)
  • 2004 m. Batumio operos teatre – Dezdemonos partija Džiuzepės Verdžio operoje „Otelas“
  • 2005 m. Kristiansande (Norvegija) – Donos Anos vaidmuo Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Don Žuanas“ (rež. Seras J. Miller, dir. M. Soustrat)
  • 2005 m. debiutavo LNOBT scenoje su Violetos partija Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“ [7]
  • 2006 m. debiutavo Wigmore Hall salėje, dainavo arijas iš operų „Madama Butterfly“, „Turandot“.
  • Su Sankt Peterburgo Marinskio teatru gastroliavo Mančesteryje su Prilepos vaidmeniu Piotro Čaikovskio operoje „Pikų dama“ (dirigentas G. Woseda), sukūrė ir Dezdemonos vaidmenį Džiuzepės Verdžio operoje „Otelas“
  • Latvijos nacionalinėje operoje parengė Siuzanos ir Grafienės Almavivos vaidmenis Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Donos Elvyros vaidmenį operoje „Don Žuanas“, Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“, Michaelos vaidmenį operoje „Karmen“, Violetos vaidmenį operoje „Traviata“, Alcinos vaidmenį operoje „Alcina“.
  • Dalyvavo Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“, „Šv. Kristoforo“, „Sankt Peterburgo rūmų“ festivaliuose.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 7 meno dienos, 2006 m., Nr. 18
  • 7 meno dienos, 2009 m., Nr. 19
  • Literatūra ir menas, 2009 m., Nr. 323

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]