Sigutė Stonytė

Sigutė Stonytė
Gimė	1955 m.
Sutuoktinis (-ė)	Jurgis Karnavičius
Vaikai	Laūra Karnavičiūtė
Veikla	operos solistė, pedagogė
Alma mater	Lietuvos konservatorija
Žymūs apdovanojimai
2004 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Sigutė Stonytė (g. 1955 m.) – Lietuvos operos solistė (sopranas), dainavimo pedagogė, profesorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Biografija

Muzikos iš pradžių mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus muzikos mokykloje. 1977-1982 m. mokėsi ir baigė Lietuvos konservatorijos prof. Zenono Paulausko dainavimo klasę.

Nuo 1985 m. yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistė, nuo 1993 m. dėsto solinį dainavimą Muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2010 m. - profesorė.

Vyras – pianistas Jurgis Karnavičius, su kuriuo dažnai rengia bendrus kamerinės muzikos vakarus. Dukra Laūra Karnavičiūtė – vertėja, koncertų vedėja, LNOBT žurnalo "Bravissimo" vyr. redaktorė.

Koncertinė veikla

Koncertavo įvairiose užsienio šalyse su Lietuvos kameriniu orkestru ir Lietuvos Nacionaliniu bei Valstybiniu, Estijos ir Latvijos orkestrais, JAV nacionaliniu simfoniniu orkestru Kenedžio centre Vašingtone, su Maskvos filharmonijos orkestru ir kt.

Savo vaidyba ir stipriu lanksčiu balsu S. Stonytė dainuodama atskleidžia didelį spalvų ir emocijų spektrą, be operos, atlieka solo partijas oratorijose ir kantatose. Žymesni vaidmenys teatre:

Violeta („Traviata“), Abigailė („Nabukas“), Ledi Makbet („Makbetas“), Aida („Aida“), Agata („Laisvasis šaulys“), Margarita („Faustas“), Marcelina („Fidelio“), Toska („Toska“), Antonija („Hofmano istorijos“), Fani („Vedybų vekselis“), Tatjana („Eugenijus Oneginas“), Liza („Pikų dama“), Amelija („Kaukių balius“), Kerubinas ir Grafienė Almaviva („Figaro vedybos“), Cerlina („Don Žuanas“), Elizabetė („Tanhoizeris“), Liu („Turandot“), Zenta („Skrajojantis olandas“), Leonora („Likimo galia“), Salomėja („Salomėja"), Elvyra („Ernanis"), Dezdemona („Otelas") ir kt.

Apdovanojimai

• 1991 m. pelnė II premiją (I premija nepaskirta) tarptautiniame Marian Anderson vokalistų konkurse Merilande (JAV).
• 1996 m. apdovanota „Kristoforo“ prizu,
• 1999 m. išrinkta geriausia metų dainininke Lietuvoje, taip pat pelnė Lietuvos operos bičiulių įsteigtą „Kipro” prizą,
• 2000 m. įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas,
• 2004 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
• 2005 m. dainininkė pripažinta „Operos švyturių“ nominacijos „Metų operos solistės“ laureate, tais pačiais metais apdovanota Estijos Respublikos Marijos Žemės Kryžiaus ordinu,
• 2011 m. Auksinis scenos kryžius už Grafienės vaidmenį „Figaro vedybos“,
• 2016 m. Auksinis scenos kryžius už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.

Nuorodos

• Muzikos atlikėjų informacijos centras. Sigutė Stonytė
• Personalijos. Sigutė Stonytė
• Pokalbis su Sigute Stonyte
• Gryno oro gurkšnis solistei būtinas^{[neveikianti nuoroda]}