Valentinas Masalskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Valentinas Masalskis
Gimė: 1954 m. balandžio 11 d. (60 metų)
Kaune
Veikla: vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. - ir režisierių
Žymūs apdovanojimai:

Valentinas Masalskis (g. 1954 m. balandžio 11 d. Kaune) – vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių, Klaipėdos universiteto profesorius. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. 2014 m. V.Masalskiui buvo įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas “Nešk savo šviesą ir tikėk”.

Filmo „Dievų miškas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka V. Masalskis, plakatas

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

19721976 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, Aktorinio meistriškumo katedroje; įgijo aktoriaus specialybę. 19761992 m. – Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorius. Nuo 1992 m. – laisvas menininkas: stato spektaklius, vaidina spektakliuose, filmuojasi. 1993 – su bendraminčiais įkūrė studiją „Menas į šoną“ (gyvavo iki 1995). 1995 m. įkūrė „Menų sambūrį“ (gyvavo iki 2000 m.).

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jis režisavo Šekspyrą, Dostojevskį. Šiame teatre atliko ne vieną vaidmenį, o per beveik 30 kūrybinės veiklos metų jis sukūrė apie 100 vaidmenų teatre ir kine, nusifilmavo šalies ir užsienio (Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos ir kt.) vaidybinėse juostose. Aktorius yra dirbęs kone su visais žymiausiais Lietuvos kino režisieriais: Arūnu Žebriūnu, Gyčiu Lukšu, Algimantu Puipa, Šarūnu Bartu ir kitais. Valentinas Masalskis yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp jų – „Kristoforą“ ir Lietuvos nacionalinę premiją; neseniai Rusijoje vykusiame Smolensko tarptautiniame kino festivalyje „Naujasis kinas. XXI a.“ pelnė apdovanojimą už geriausiai sukurtą vyro vaidmenį filme „Dievų miškas“.

Į teatrą, kaip viename interviu teigia V. Masalskis, jį atvedė tikrai ne atsitiktinumas. Tiksliau, ten jis sako ne atėjęs, bet dar tik einantis… Sunku patikėti, kad taip kalba žmogus, beveik tris dešimtmečius atidavęs scenos žanrui.[1]

Pasak V. Masalskio, ”provincija yra mumyse, o ne vietovėje, kur gyvename”. Gyvenimo išminties aruodus sukaupęs aktorius Kauną ir Vilnių neseniai iškeitė į Vievį – mažą miestuką, kuriame, anot jo, gyvena kur kas ramesni, paprastesni, nuoširdesni žmonės nei didmiesčiuose.

Nuo 2010 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros profesorius. Nuo 2011 m. „Klaipėdos jaunimo teatro“ steigėjas ir režisierius.[2]

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisuoti darbai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2001 P. Handke. Publikos išplūdimas.
  • 2002 Fiodoras Dostojevskis. Nuolankioji.
  • 2003 T. Bernhard. Įpročio jėga.
  • 2004 W. Shakespeare. Karalius Lyras.
  • 2006 T. Dorst, U. Ehler. Aš, Fojerbachas.
  • 2007 M. F. Marsot. Laukim skambučio.

Svarbesnieji vaidmenys Lietuvos nacionaliniame dramos teatre[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1990 Atsiskyrėlis Gustavas Konradas. Adomas Mickevičius. Vėlinės. Režisierius Jonas Vaitkus.
  • 1996 Donas Migelis Manjara. Oskaras Milašius. Migelis Manjara. Režisierius Jonas Vaitkus.
  • 2002 Vyras. F. Dostojevskis. Nuolankioji. Režisierius Valentinas Masalskis.
  • 2003 Karibaldis. T. Bernhard. Įpročio jėga. Režisierius Valentinas Masalskis.
  • 2004 Lyras. William Shakespeare. Karalius Lyras. Rež. Valentinas Masalskis.
  • 2006 Fojerbachas. Tankred Dorst, Ursula Ehler. Aš, Fojerbachas. Rež. Valentinas Masalskis.
  • 2007 Žoržas. Marie-France Marsot. Laukim skambučio. Rež. Valentinas Masalskis.

Svarbesnieji režisūriniai darbai kituose teatruose[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1994 S. Beckett. Krepo juosta. Kauno mažasis teatras.
  • 1994 P. Handke. Publikos išplūdimas. Menų sambūris.
  • 1995 S. Beckett. Belaukiant Godo. Menų sambūris, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1996 E. Iosnesco, V. Bartulis. Pamoka. Menų sambūris.
  • 1999 Johann Wolfgang von Goethe. Faustas. Menų sambūris.

Svarbesnieji vaidmenys kituose teatruose[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1976 Artašesas. Z. Chalapian. Lopšinė. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1978 Piotras Kolomyjcevas. Maksimas Gorkis. Paskutinieji. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1978 Juokdarys Stančikas. Juozas Grušas. Unija. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1980 Jukanas. M. Unt. Svarbiausioji repeticija. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1980 Aleksandras. J. Glinskis. Kingas. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1980 Rainys. Vincas Krėvė-Mickevičius. Šarūnas. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1981 Gustavas. A. Strindberg. Kreditoriai. Režisierius Gytis Padegimas. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1983 Kaligula. Albert Camus. Kaligula. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1985 Popryščinas. Nikolajus Gogolis. Pamišėlio užrašai. Režisierius Gytis Padegimas. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1987 Grišanas. Čingizas Aitmatovas. Golgota. Režisierius Jonas Vaitkus. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1995 Hartmanas. F. K. Waechter. Į Ašenfeldą. Režisierius Tomas Hinterberger. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1995 Poco. S. Beckett. Belaukiant Godo. Režisierius Valentinas Masalskis. Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
  • 1996 Mokytojas. V. Bartulis. Pamoka (opera pagal E. Ionesco). Režisierius Valentinas Masalskis. Menų sambūris.
  • 1999 Faustas. J. W. Goethe. Faustas. Rež. Valentinas Masalskis. Menų sambūris.

Svarbesnieji vaidmenys Lietuvos kine[taisyti | redaguoti kodą]

[3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Informacija apie aktorių kino mėgėjų tinklalapyje
  2. Informacija apie aktorių Lietuvos nacionalinio dramos teatro internetinėje svetainėje
  3. Informacija apie aktorių pramogų portale