Linas Leonas Katinas
| Linas Leonas Katinas | |
|---|---|
| Gimė | 1941 m. birželio 22 d. Radviliškis |
| Mirė | 2020 m. gruodžio 23 d. (79 metai) |
| Tėvas | Leonas Katinas |
| Veikla | tapytojas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Linas Leonas Katinas (1941 m. birželio 22 d. Radviliškyje – 2020 m. gruodžio 23 d.[1]) – Lietuvos tapytojas, pedagogas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Leonas Katinas. 1964 m. baigė architektūrą Lietuvos dailės institute. 1968–1992 m. dėstė M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate Vilniuje, nuo 1992 m. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Nuo 1990 m. grupės „24“ narys.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė tapybos kūrinių, piešinių, akvarelių, instaliacijų. Ankstyvojo laikotarpio kūryboje yra ekspresionizmo bruožų („Jūra“ I–IV 1967 m., „Arimai“ 1968 m.), eksperimentavo su įvairiomis (koliažo ir kitų) technikomis. Aštuntame – devintame dešimtmetyje pasuko į abstrakcionizmą. Kūriniai architektoniškos kompozicijos, juose yra kosmogoninių simbolių, kartais žmogaus silueto figūrų, naudojama daugiasluoksnės lesiruotės, faktūros, su tapyba derinamos kitų technikos. Kūryboje atsispindi domėjimasis lietuvių liaudies audinių ornamentika, vėlesnėje – budizmo kultūra ir menu, Vakarų ir Rytų civilizacijų sąveika („Raigardas“, „Naktis“ I–IV, „Laivas“ I–III, visi 1975 m., „Kosmograma“ 1981 m., „Agla“ 1988 m.). XX a. dešimtojo dešimtmečio – XXI a. pradžios kūriniuose ryškūs konceptualiosios dailės elementai, dažnai naudojamos piktogramos, hieroglifai, citatos. Sukūrė krikščioniškosios tematikos („Nieko nukryžiavimas“ 2001 m.), su kitų dailininkų kūryba susijusių („Vincento vynuogynas“ 2002 m.) kūrinių.
Nuo 1967 m. dalyvavo parodose, individualios: Vilnius – 1967 m., 1968 m., 1974 m., 1984 m., 1986 m., 1988 m., 1990 m., 1993 m., 1996 m., Talinas – 1973 m., Šarlotensvilis, Virdžinijos valstija – 1974 m. Dalyvavo meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Neringa Makauskaitė. Linas Leonas Katinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 573 psl.