Eglė Gabrėnaitė
| Eglė Gabrėnaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1950 m. rugsėjo 24 d. Maskva |
| Tėvas | Antanas Gabrėnas |
| Motina | Genovaitė Tolkutė |
| Sutuoktinis (-ė) | buv. Romualdas Ramanauskas |
| Vaikai | Rokas Ramanauskas |
| Veikla | Aktorė |
| Sritis | Teatras, kinas |
| Organizacijos | 1972–1990 m. LDT, VVMT nuo 1990 m. |
| Partija | 1982 m. SSKP |
| Alma mater | 1972 m. LSSR konservatorija |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
LSSR nusipelniusi artistė (1983) | |
.svg){kind=small}
Eglė Gabrėnaitė (g. 1950 m. rugsėjo 24 d. Maskvoje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Kauno 4-tąją vidurinę mokyklą.[1][2]
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teatre[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ežienė – Kostas Kubilinskas. Strakaliukas ir Makaliukas, 1973 m., rež. Algirdas Lapėnas, LVADT
- Arūno bičiulė – Mykolas Sluckis. Ar tavo šuo nepasiutęs?, 1973 m., rež. Irena Bučienė, LVADT
- Bitė – Kostas Kubilinskas. Vėjo botagėlis, 1974 m., rež. Stefanija Nosevičiūtė, LVADT
- Sesuo III – Salomėja Nėris. Sesuo žydroji, 1974 m., rež. Stefanija Nosevičiūtė, LVADT
- Margareta Flaherti – John Millington Synge. Narsuolis iš Vakarų pakrantės, 1975 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Nakvynės namų gyventoja – Maksimas Gorkis. Dugne, 1975 m., rež. Juozas Rudzinskas, LVADT
- Apolonija – Juozas Grušas. Cirkas, 1976 m., rež. Henrikas Vancevičius, LVADT
- Marytė, Ona Skylienė – Vincas Krėvė. Žentas, 1977 m., rež. Algė Savickaitė, LVADT
- Laura – Albertas Laurinčiukas. Neapykantos spalva, 1977 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
- Antigonė – Jean Anouilh. Antigonė, 1978 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Katrė – Žemaitė. Marti, 1978 m., rež. Kazimiera Kymantaitė, LVADT
- Varia – Antonas Čechovas. Vyšnių sodas, 1978 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Elzbieta – Balys Sruoga. Kazimieras Sapiega, 1979 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
- Ragana – Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Dvylika brolių juodvarniais lakstančių, 1979 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Šafakė – Mustajus Karimas. Mėnulio užtemimo naktį, 1980 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
- Okeanidė, Alopė – Justinas Marcinkevičius. Prometėjas. Ikaras, 1981 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
- Fru Fane Vilton – Henrik Ibsen. Jonas Gabrielis Borkmanas, 1981 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
- Nataša Golubeva – Aleksandras Gelmanas. Akis į akį su visais, 1982 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Kordelija – William Shakespeare, Karalius Lyras, 1983 m., rež. Aurelija Ragauskaitė, LVADT
- Madlena Bežar – Michailas Bulgakovas. Moljeras, 1984 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Pranas Treinys. Ančiuko kryžius, 1984 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Elvyra – Juozas Grušas. Pijus nebuvo protingas, rež. I. Bučienė, 1985 m., LVADT
- Gertrūda – William Shakespeare. Hamletas, 1987 m., rež. I. Bučienė, LVADT
- Valdemaras Kukulas, Rimas Tuminas. Čia nebus mirties, 1988 m., rež. R. Tuminas, LVADT
- Ponia Sidonija Knobė – Gerhardt Hauptmann. Žiurkės, 1988 m., rež. H. Vancevičius, LVADT
- Ranevskaja – A. Čechovas, Vyšnių sodas, 1990 m., rež. R. Tuminas, VVMT
- Ponia Sarti – Bertold Brecht. Galilėjus, 1992 m., rež. R. Tuminas, VVMT
- Luiza – Francis Veber. Vėpla, 1998 m., rež. Ramutis Rimeikis, LNDT
- Ana Andrejevna – Nikolajus Gogolis. Revizorius, 2001 m., rež. R. Tuminas, VVMT
- Motina – Marius Ivaškevičius. Madagaskaras, 2004 m., rež. R. Tuminas, Arvydas Dapšys, VVMT
- Rodionas Ščedrinas. Ana Karenina, 2005 m., choreog. Aleksejus Ratmanskis, LNOBT
- Estera Džonson – Grigorijus Gorinas. Svifto namai, 2006 m., rež. Sigitas Račkys, VVMT
- Violeta Veston – Tracy Letts. Vestonai, 2009 m., rež. Vilius Malinauskas, VVMT
- Moteris - Thomas Bernhard, Pasaulio Gerintojas, 2009 m., rež. Valentinas Masalskis, LNDT
- Vasa Železnova - Maksimas Gorkis, Motina (Vasa Železnova), 2011 m., rež. Kirilas Glušajevas, VVMT
- Debora, Abramo motina - Martin Sperr, Medžioklės scenos, 2013 m., rež. Rolandas Atkočiūnas, LNDT
- Ponia Citel - Thomas Bernhard, Didvyrių aikštė, 2015 m., rež. Krystian Lupa, LNDT
- Teta Julija – Jon Klein, Sprendžiant Hedą, 2020 m., rež. Uršulė Bartoševičiūtė, VVMT
- Vingienė – Žemaitė, Marti, 2018 m., rež. Gabrielė Tuminaitė, VVMT[3]
Kine ir TV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Tas prakeiktas nuolankumas, 1970 m., rež. Algirdas Dausa
- Mokytoja – Naktibalda, 1973 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- Moteris kapinėse – Sadūto tūto, 1975 m., rež. Almantas Grikevičius, LKS
- Jūratė – Mano vaikystės ruduo, 1977 m., rež. Gytis Lukšas, LKS
- Ana – Juodasis beržas, 1977 m., rež. V. Četverikovas, Belarusfilm
- Ypatingo dėmesio zonoje, 1978 m., rež. Andrejus Maliukovas, Mosfilm
- Agnė – Sužeista tyla, 1979 m., rež. Algimantas Kundelis, LKS
- Marta – Kelionė į rojų, 1980 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- Turtuolis vargšas, 1982 m., rež. Arūnas Žebriūnas, LKS
- Senelė – Šlovinu mechaninį kūną, 1982 m., rež. V. Spiridonovas, Mosfilm
- Nijolė - Devyni nuopolio ratai, 1984 m., rež. Bronius Talačka, LTV
- Pasivaikščiojimas užmiestyje, 1987 m., rež. Eldaras Kulijevas
- Moteris – Atleisk mums, Viešpatie!, 1989 m., rež. Bronius Morkevičius
- Teisėjo žmona – Žalčio žvilgsnis, 1990 m., rež. Gytis Lukšas, LKS
- Morta Rusteikienė - Aušros sūnūs, 1997 m., rež. Bronius Morkevičius, LTV[4]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2010 m. Auksinis scenos kryžius kategorijoje "Geriausia antraplanio vaidmens atlikėja": už moters vaidmenį spektaklyje "Pasaulio gerintojas" (LNDT)[5]
- 2011 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius[6]
- 2011 m. nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kategorijoje "aktorė (pagrindinis vaidmuo)" (VVMT)[7]
- 2016 m. Auksinis scenos kryžius kategorijoje „Aktorė (pagrindiniai vaidmenys)“: už Ponios Citel vaidmenį spektaklyje „Didvyrių aikštė" (LNDT)[5]
- 2017 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija[8]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Alfonsas Dūdys. Eglė Gabrėnaitė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 559
- ↑ Elvyra Markevičiūtė. Eglė Gabrėnaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 312 psl.
- ↑ https://vmt.lt/team/gabrenaite-egle/
- ↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. - Vilnius: Mintis, 1986. - 34-35 psl.
- ↑ 5,0 5,1 Geriausiems scenos menininkams įteikti Auksiniai scenos kryžiai Archyvuota kopija 2016-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/egle-gabrenaite-reikejo-nueiti-toki-kelia-kad-gale-gyvenimo-galeciau-pasakyti-vertejo.d?id=88622623
- ↑ https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/paskelbti-2011-uju-metu-auksiniu-scenos-kryziu-nominantai.d?id=56981907
- ↑ https://www.15min.lt/kultura/naujiena/naujienos/tarp-2017-m-nacionaliu-kulturos-ir-meno-premiju-laureatu-egle-gabrenaite-danute-kalinauskaite-juste-janulyte-1104-894826
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Eglė Gabrėnaitė // Kauno diena, 2002 m. rugpjūčio 31 d.
- Prarastas E.Gabrėnaitės pasaulis
- Mylėti neišmokusi aktorė geriausiai jaučiasi viena Archyvuota kopija 2010-10-19 iš Wayback Machine projekto.