Vytautas Barkauskas (1931)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Barkauskas
Gimė 1931 m. kovo 25 d.
Kaunas
Mirė 2020 m. balandžio 25 d. (89 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos kompozitorius.
Žymūs apdovanojimai

Vytautas Pranas Marius Barkauskas (1931 m. kovo 25 d. Kaune – 2020 m. balandžio 25 d. Vilniuje[1]) – Lietuvos kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultetą, 1959 m. baigė Lietuvos konservatorijos A. Račiūno klasę.

Nuo 1961 m. Lietuvos konservatorijos, dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija dėstytojas, nuo 1991 m. profesorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė operą, oratorijų, simfonijų, koncertų, sonatų, ciklų fortepijonui, vargonams, kūrinių įvairiems kameriniams ansambliams, dramos spektaklių, kino filmų muzikos. Kūrybai būdinga įvairių komponavimo technikų derinimas, konstruktyvizmas. Cikle fortepijonui „Poezija“ (1964 m.) vienas pirmųjų Lietuvoje pavartojo dodekafoninę techniką.[1]

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Legenda apie meilę, opera, 1974 m.
  • Nusilenk savo žemei, oratorija misterija, 1976 m.
  • Viltis, oratorija, 1988 m.
  • 5 simfonijos, 19631986 m.
  • 2 uvertiūros, 1976 m., 1983 m.
  • Trys aspektai simfoniniam orkestrui, 1969 m.
  • 2 Koncertai simfoniniam orkestrui, 1992 m., 1994 m.
  • Gloria urbi, koncertas vargonams, 1972 m.
  • Toccamenta, koncertas kameriniam orkestrui, 1978 m.
  • Koncertas fleitai, obojui ir simfoniniam orkestrui, 1978 m.
  • Koncertas altui ir kameriniam orkestrui, 1981 m.
  • Concerto piccolo, koncertas kameriniam orkestrui, 1988 m.
  • Koncertas fortepijonui ir orkestrui, 1992 m.
  • 2 styginiai kvartetai, 1972 m., 1983 m.
  • Kvintetas, 1980 m.
  • Patetinė sonata fortepijonui, 1969 m.
  • Sonata subita, smuikui ir fortepijonui, 1976 m.
  • Dialogai, sonata, 1978 m., 1984 m.
  • Duosonata smuikui ir altui, 1984 m.
  • Sonata 2 fortepijonams ir 3 pianistams, 1984 m.
  • Zodiacus, sonata, 1980 m.
  • Legenda apie Čiurlionį Nr. l, Nr. 2 fortepijonui, 1988 m., 1993 m.
  • Inspiracija vargonams, 1994 m.
  • Sekmadienio muzika 2 fortepijonams ir 4 pianistams
  • Vivo 2 smuikams, altui, violončelei ir fortepijonui, 1990 m.
  • Intymi muzika fleitai ir mušamiesiems, 1993 m.
  • Trio a deux smuikui, altui ir violončelei, 1995 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Arvydas KaraškaVytautas Barkauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 658 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]