Adomas Jacovskis
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1948 m. sausio 14 d. Vilniuje |
| Veikla: | Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų. |
| Žymūs apdovanojimai: | |
|
|
Adomas Jacovskis (g. 1948 m. sausio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų.
Turinys |
Biografija [taisyti]
1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1977–1978 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 1978–1993 m. Jaunimo teatro vyr. dailininkas. Nuo 1989 m. Vilniaus dailės akademijos (iki 1990 m. Lietuvos dailės institutas) dėstytojas, nuo 1995 m. docentas. Sesuo Aleksandra Jacovskytė - scenografė, kostiumų dailininkė, brolis Jokūbas Jacovskis - grafikos dizaineris, knygų dailininkas.
Kūryba [taisyti]
Sukūrė scenovaizdžių daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatras Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose. Scenovaizdžiams būdinga hiperbolizuoti vaizdiniai akcentai, 8-9 dešimtmečio kompozicijos emociškai įtaigios, dažniausiai sudarytos iš architektūros elementų ir daiktų, vėlesnių raiška minimali, vyrauja abstrakti erdvė.
Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus V. Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas - kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I–III 1990–1993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.) Kūriniai ekspresionizmo stilistikos, ryšku ištobulintas kontūrinis piešinys, subtili plonasluoksnė tapyba.
Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Tretjakovo galerija ir Centrinis A. Bachrušino teatro muziejus Maskvoje.[1]
Scenografija [taisyti]
- Kvadratas, pagal V. Jelisejevos apysaką „O buvo taip“, 1980 m.
- Vadimas Korostyliovas. Pirosmani, Pirosmani. 1981 m.
- Kęstutis Antanėlis, Sigitas Geda. Meilė ir mirtis Veronoje 1982 m.
- Čingizas Aitmatovas. Ilga kaip šimtmečiai diena 1983 m.
- Žoržas Bizė. Karmen 1985 m.
- Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai 1990 m.
- Georgijus Kanovičius. Nusišypsok mums, Viešpatie 1994 m.
- Džiuzepė Verdis. Makbetas 1995 m. ir Aida 1997 m.
- Michailas Lermontovas. Maskaradas 1997 m.
- Igoris Stravinskis. Šventasis pavasaris 2000 m.
- Nikolajus Gogolis. Revizorius 2001 m.
- Carmina Burana, pagal K. Orfo muziką, 2003 m.
Įvertinimas [taisyti]
- 1983 m. Prahos kvadrienalės diplomas
- 1985 m. Pabaltijo scenografijos trienalės I premija
- 2000 m. Lietuvos nacionalinė premija
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Gražina Marčiukaitytė. Adomas Jacovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 467 psl.
