Gvaranių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gvaranių kalba
Avañe'ẽ, Guarani ñe'ẽ
Kalbama: Paragvajuje, Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje
Kalbančiųjų skaičius: 6-7 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Tupių
 Tupių-gvaranių
  Gvaranių kalbos
   Gvaranių

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Paragvajus, Argentina (Korienteso prov.)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: gn
ISO 639-2: grn
ISO 639-3: gnn — makro kalba

Gvaranių kalba (arba guaranių kalba; savivardis: avañe'ẽ, Guarani ñe'ẽ, isp. Idioma guaraní) yra indėnų kalba, priklausanti tupių kalbų šeimai, tupių-gvaranių pošeimiui. Ja kalba beveik 94 % Paragvajaus gyventojų, apie milijoną išeivių iš Paragvajaus, taip pat kai kurios indėnų bendruomenės, gyvenančios Argentinos šiaurėje, pietryčių Bolivijoje ir pietvakarių Brazilijoje. Oficiali Paragvajaus ir Argentinos Korienteso bei Misioneso provincijų kalba. Tai vienintelė indėnų kalba, kurios dauguma kalbėtojų nėra indėnai, o metisai ir viena plačiausiai vartojamų indėnų kalbų (nusileidžia tik kečujų kalbai). Šiuo metu gvaranių kalba šneka apie 6-7 milijonai žmonių.

Gvaranių kalbos padėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Paragvajuje[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalba kartu su ispanų yra oficialios Paragvajaus valstybinės kalbos. Šalies konstitucija, dauguma kodeksų ir kitų dokumentų rašoma abejomis kalbomis. Nepaisant to, šių kalbų santykiai ganėtinai konfliktiški. Nors Paragvajuje beveik niekas nekalba grynai ispanų arba gvaranių kalba, tačiau vis dėlto kalba parodo socialinę kalbėtojo klasę. Turtingesni gyventojai, miestiečiai, išeiviai iš Europos stengiasi kalbėti ispaniškai (La Platos dialektu), vartodami tik pavienes frazes iš gvaranių kalbos, tuo tarpu skurdžiau gyvenantys, kaimiečiai, indėniškos kilmės žmonės dažniausiai vartoja gvaranių kalbą tačiau naudodami nemažai ispaniškų žodžių. Gvaranių ir ispanų kalbos mišinys ypač paplitęs didmiesčiuose vadinamas žopara.

Paskutinio surašymo duomenimis 37 % Paragvajaus gyventojų gimtoji kalba yra gvaranių, 50 % gyventojų yra dvikalbiai.

Argentinoje[taisyti | redaguoti kodą]

Argentinoje gvaranių kalba yra oficiali (kartu su ispanų kalba) Misioneso ir Korienteso provincijų kalba, taip pat vartojama ir Čiako, Formosos, Entre Rioso provincijose.

Bolivijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalba plačiai vartojama šalies pietryčiuose (Tarichos, Santa Kruso departamentuose).

Brazilijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Brazilijoje gvaranių kalba kalbama pietinėje dalyje, Pietų Mato Groso, Paranos valstijose. Kalbos vartotojų skaičius smarkiai smuko išvykus kalbą puoselėjusiems jėzuitams. Be to, gvaranių kalba Brazilijoje susimaišė su kitomis giminingomis kalbomis.

Dialektai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gvaranių kalbos.

Pagrindinis gvaranių kalbos variantas yra Paragvajaus gvaranių kalba – išlaikyta jėzuitų ir perimta Paragvajuje gyvenančių metisų. Šiuo kalbos variantu taip pat kalbama Argentinoje, Brazilijoje. Tačiau indėnai kalba atskirais gvaranių kalbos dialektais:

  • Simba-gvaranių k. (Bolivijoje, ~7000 kalbančiųjų);
  • Čirigvano, arba gvarajo gvaranių k. (daugiausia Bolivijoje, dalis Paragvajuje, Argentinoje, ~50 tūkst.);
  • Mbya-gvaranių k. (Paragvajuje, Brazilijoje, Argentinoje, ~16 tūkst.);
  • Ašė, arba gvajaki k. (Paragvajuje, ~1500);
  • Kaiva k. (Brazilijoje, 15 tūkst.);
  • Širapa, arba Njandeva k. (Paragvajuje 7000, Brazilijoje 5000);
  • Šeta k. (Brazilijoje, išnykusi).

Daugelis dialektų asimiliuojasi su Paragvajaus gvaranių kalba bei ispanų, portugalų kalbomis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių ir jai giminingomis kalbomis iki konkistos buvo kalbama plačiame regione centrinėje Pietų Amerikoje, nuo pat Amazonijos šiaurėje iki pampos pietuose. Tai liudija ir išlikę vietovardžiai. Tačiau gvaraniai neturėjo rašto.

Pagrindinė priežastis, kodėl ispanams ir portugalams užkariaujant Pietų Ameriką, gvaranių kalba neišnyko, kaip daugelis kitų indėnų kalbų – tai, kad jėzuitai pasirinko šią kalbą skelbti Dievo žodį indėnams jiems paskirtose redukcijose.

Pirmasis gvaranių kalba rašyti pradėjo jėzuitų misionierius Luis de Bolaños. XVI a. pab. – XVII a. pr. jis į gvaranių kalbą išvertė ir užrašė katalikų maldas, bažnyčios nuostatus, bei Limos trečiojo susirinkimo patvirtintą katekizmą. Pagal šiuos Bolanjoso darbus vėliau buvo šviečiami gvaraniai. Kunigas Antonio Ruíz de Montoya daug prisidėjo prie gvaranių kalbos užrašymo. 1639 m. jis išleido gvaranių-ispanų kalbų žodyną, gvaranių kalbos gramatiką.

Tačiau jėzuitams pasitraukus iš centrinės Pietų Amerikos, gvaranių kalbos reikšmė smuko. Ilgą laiką gvaranių kalba buvo kaimietiškumo, menko išsilavinimo ženklas. Kalbantys šia kalba vadinti guarango, campesino, indio, juruky’a. Mokyklose vaikai, kalbantys gvaraniškai, būdavo paliekami po pamokų, įvairiai diskriminuojami, žeminami. Tik 1944 m. gvaranių kalba pradėta diegti į švietimą. Asunsjono valstybinio universiteto filosofijos fakulteto profesoriaus Reinaldo Larrosa iniciatyva gvaranių kalba pradėta dėstyti universitete, vėliau palaipsniui įdiegta visose švietimo įstaigose. Po 1994 m. įvykdytos švietimo reformos gvaranių kalba tapo teisiškai lygiaverte su ispanų kalba.

Gvaranių kalba ir kultūra Paragvajuje ypač atsigavo 1985 m. įsteigus Gvaranių kalbos ir kultūros licėjų (Ateneo de idioma y cultura guarani). Ši organizacija rengia gvaranių kalbos specialistus, organizuoja įvairius renginius, puoselėjančius šią kalbą, renka etnografinę, lingvistinę medžiagą, leidžia leidinius. Visą šią veiklą inicijavo licėjaus prezidentas David Galeano Olivera.

Rašto sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Gvaranių abėcėlė

Guaranių rašto sistema atsirado palyginti neseniai. Rašoma lotynų k. pagrindu (su J, K ir Ym bet nėra raidės W), papildyta 2 diakritikais ir 6 digrafais. Visos balsės turi kirtį žyminčius diakritikus (Á/á É/é Í/í Ó/ó Ú/ú). Tildės ženklas žymi nosinį tarimą (Ã/ã Ẽ/ẽ G̃/g̃ Ĩ/ĩ Ñ/ñ Õ/õ Ũ/ũ Ỹ/ỹ). Iš viso naudojamos 33 raidės.

Fonetika[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalboje du priebalsiai netariami drauge (išskyrus dvigarsius ng, mb, nt, nd), skiemuo ir žodis niekada nesibaigia priebalsiu. Kalba yra labai nazalizuota.

Balsės[taisyti | redaguoti kodą]

Iš 12 gvaranių balsių (pu’ae) 5 yra oriniai (pu’ae jurugua), 5 – nosiniai (pu’ae tĩgua), vienas – gerklinis (pu’ae ahy’ogua), vienas – gerklinis-nosinis (pu’ae ahy’otĩgua).

Oriniai (tariami taip pat, kaip lietuvių kalboje)

  • a
  • e – trumpesnis nei lietuviškas, tariamas panašiai kaip ė
  • i
  • o
  • u

Gerkliniai

  • y – tariamas gerklėje, taip kaip rusų kalbos raidė ы

Nosiniai

  • ã – tariamas per nosį, panašiai kaip liet. k. dvigarsyje an
  •  – tariamas per nosį, panašiai kaip liet. k. dvigarsyje en
  • ĩ – tariamas per nosį, panašiai kaip liet. k. dvigarsyje in
  • õ – tariamas per nosį, panašiai kaip liet. k. junginyje on
  • ũ – tariamas per nosį, panašiai kaip liet. k. dvigarsyje un

Gerkliniai nosiniai

  •  – tariamas gerklėje ir per nosį

Priebalsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Iš 21 gvaranių priebalsių (pundie) 8 yra sprogstamieji, 5 pučiamieji, 1 afrikata, 1 aproksimanta, 3 nosiniai, 2 vibraciniai ir 1 šnypščiamasis.

Sprogstamieji

  • p – kaip ir liet. k.
  • mb – nasalizuotas, tariamas panašiai kaip liet. k. mb ar mp
  • t – kaip ir liet. k.
  • nd – nasalizuotas, tariamas panašiai kaip liet. k. nd
  • nt – nasalizuotas, tariamas panašiai kaip liet. k. nt
  • k – kaip ir liet. k.
  • ng – nasalizuotas, tariamas panašiai kaip liet. k. ng
  • ' – vadinamas puso. Pauzė, atskirianti garsus, garso nutraukimas.

Pučiamieji

  • v – kaip ir liet. k.
  • ch – kaip liet. k. š, nors dėl ispanų kalbos įtakos neretai tariama kaip č
  • g – kaip ir liet. k.
  •  – nosinis, tariamas panašiai kaip g, bet pro nosį
  • h – kaip ir liet. k., niekada neaspiruotas

Afrikatos

  • j – panašiai kaip liet. k. dž

Aproksimantos

  • l – kaip minkštas lietuviškas l

Nosiniai

  • m – kaip ir liet. k.
  • n – kaip ir liet. k.
  • ñ – minkštas nosinis n, tariamas kaip ir ispanų kalboje

Vibraciniai

  • r – kaip ir liet. k.
  • rr – tvirtas r, kaip ispanų kalboje

Šnypščiamieji

  • s – kaip ir liet. k.

Čia pateiktas išsamus tarimas su garso įrašais.

Kirčiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma gvaranių kalbos žodžių kirčiuojami pabaigoje. Diakritinis ženklas ant balsės (grafinis kirtis) naudojamas tuomet, kai žodis kirčiuojamas ne pabaigoje. Jegiu žodžio priešpaskutinė raidė yra nosinė balsė, kirčiuojama ji, o ne paskutinė balsė.

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalba yra agliutinacinė (t. y. naujos žodžio formos sudaromos prijungiant priesagas). Kalbos vardažodžiai neturi giminės, artikelių, skaičiaus kategorijų.

Yra šios kalbos dalys:

Įvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalboje yra inkliuzyvinis ir ekskliuzyvinis įvardis daugiskaitos pirmame asmenyje.

  • Vienaskaita – che (aš) – nde (tu) – ha’e (jis, ji)
  • Daugiskaita ñande (mes, inkliuz.), ore (mes, ekskliuz.) – peẽ (jūs) – ha’ekuéra (jie, jos)

Sangrąžinis įvardis yra je (pvz., ahecha – „aš žiūriu“, ajehecha – „aš žiūriu į save“)

Veiksmažodžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalboje veiksmžodžio asmenys sudaromi žodžio pradžioje pridėjus įvardinę dalį:

Pavyzdys su žodžiu hendu (pirkti):

  • Che – ahendu
  • Nde – rehendu
  • Ha’e – ohendu
  • Ñande – ñahendu
  • Ore – rohendu
  • Peẽ – pehendu
  • Ha’ekuéra – ohendu

Laikai[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalba turi 3 esamuosius, 6 būtuosius, 5 būsimuosius laikus. Laikas sudaromas prie veiksmažodžio pridėjus galūnę.

Pavyzdys su žodžiu karu (valgyti) būtajame baigtiniame laike:

  • Che – akaru'akue
  • Nde – rekaru'akue
  • Ha’e – okaru'akue
  • Ñande – jakaru'akue
  • Ore – rokaru'akue
  • Peẽ – pekaru'akue
  • Ha’ekuéra – okaru'akue

Visi laikai ir jų galūnės:

  • Esamasis (Ára ag̃agua)
    • Esamasis baigtinis (Ára ag̃aguaite) – galūnės neturi
    • Esamasis nebaigtinis (Ára ag̃agua puku) -ína
    • Esamasis nutrūkstantis (Ára ag̃agua soso) -ikóni
  • Būtasis (Ára mboyvegua)
    • Būtasis baigtinis (Ára mboyveguaite) -'akue
    • Būtasis nebaigtinis (Ára mboyveguapuku) -'mi
    • Būtasis pastarasis (Ára mboyveguaramo) -'kuri
    • Būtasis atliktinis (Ára mboyveguaiteve) -va’ekue
    • Būtasis nuotolinis (Ára mboyvegua’yma) -raka’e
  • Būsimasis (Ára upeigua)
    • Būsimasis baigtinis (Ára upeiguaite) -ta
    • Būsimasis privalomasis (Ára upeiguakatuete) -va’erã
    • Būsimasis reikiamasis (Ára upeiguakotevẽ) -'arã
    • Būsimasis abejotinas (Ára upeiguárõ) -'ne
    • Būsimasis artimas (Ára upeigua’agui) -'pota (oriniams) -mbota (nosiniams)

Nosiniai ir oriniai veiksmažodžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalboje veiksmažodžiai skirstomi į orinius (ñe'ẽteva jurugua) ir nosinius (ñe'ãteva tĩgua)

  • Oriniai – veiksmažodžiai, kuriuose tėra tik orinės balsės ir nenosiniai priebalsiai.
  • Nosiniai – veiksmažodžiai, kuriuose yra nosinių balsių (ã, ĩ, ẽ...), priebalsių (ñ, n, m...), dvibalsių (mb, nd, nt...).

Šių veiksmažodžių kaitymas skiriasi daugiskaitos pirmajame asmenyje – oriniams pridedama dalelė ja (pvz., jaguata, jakaru, jaguapy), nosiniams ña (pvz., ñañe'ẽ, ñamba’apo, ñamosẽ).

Neiginiai[taisyti | redaguoti kodą]

Neiginio tipas priklauso nuo veiksmažodžio:

Oriniams veiksmažodžiams pridedamas priešdėlis nd ir priesaga i. Pastaba: kadangi dėl neiginio ir asmens priesagų dvi priebalsės gali atsidurti greta, jos atskiriamos balse. Pavyzdys su žodžiu japo

  • Che – ndajapói
  • Nde – nderejapói
  • Ha’e – ndojapói
  • Ñande – ndajajapói
  • Ore – ndorojapói
  • Peẽ – ndapejapói
  • Ha’ekuéra – ndojapói

Nosiniams veiksmažodžiams pridedamas priešdėlis n ir priesaga i. Pavyzdys su žodžiu ñohẽ

  • Che – nañohẽi
  • Nde – nereñohẽi
  • Ha’e – noñohẽi
  • Ñande – nañañohẽi
  • Ore – noroñohẽi
  • Peẽ – napeñohẽi
  • Ha’ekuéra – noñohẽi

Tiek oriniams, tiek nosiniams veiksmažodžiams, pasibaigiantiems raide i, pridedama priesaga ri.

Klausimai[taisyti | redaguoti kodą]

Klausiamieji veksmažodžiai sudaromi žodžio gale pridėjus priesagą pa. Pavyzdžiui: Ar perki? – Nde rejoguápa?, Ar miegu? – Che aképa?, Ar jis ėjo? – Ha’e oguata’akuepa?

Prielinksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Priešingai nei daugelyje kitų kalbų, gvaranių kalboje prielinksnis eina ne prieš žodį, o žodžio gale, prijungtas prie daiktavardžio. Pavyzdžiui: -gua nurodo kilmę (Paraguaigua – iš Paragvajaus), -pe vietą (ógape – namie).

Morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Gvaranių kalboje naujos žodžio reikšmės sudaromos jungiant žodžius. Ypač tai dažna naujadarų sudaryme: achegety – abėcėlė sudaryta a-che-ge (pirmos raidyno raidės) + ty („ansamblis, junginys“). Taip pat sudaromi ir dviejų žodžių junginiai, pvz., mba’e guasu (nuostabu, pažodžiui: „kažkas didelis“), tava guasu (sostinė, „didelis miestas“). Žodis gvaranių kalba (avañe'ẽ) reiškia „žmonių kalba“, o ispanų kalba (karaiñe'ẽ) „ponų kalba“. Dabar vis dažniau vartojami korektiškesni atitikmenys guarani ñe'ẽ ir epaña ñe'ẽ. Gvaraniai teturėjo skaičius iki 5, todėl likusieji sudaryti morfologiškai, pridedant ankstesniųjų galūnes, pvz: po (5) + mbohapy (3) = poapy (8). Mėnesių pavadinimai sudaryti tuo pačiu principu: jasy (mėnuo) + peteĩ (1) = jasyteĩ (sausis).

Tarptautiniai žodžiai ir toponimija[taisyti | redaguoti kodą]

Iš guaranių kalbos į kitas kalbas yra atėję keletas žodžių, daugiausia Pietų Amerikos gyvūnų pavadinimai: jaguarete – „jaguaras“, akuti – „agutis“, pirãi – „piranija“. Be to, daug gyvūnų Pietų Amerikoje ispanų kalboje vadinami gvaraniškai (pvz., krokodilas – yacare).

Gvaranių kalba Pietų Amerikoje paliko didelį vietovardžių paveldą. Nuo pat Amazonijos iki pampos galima sutikti gvaraniškų pavadinimų. Iš šios kalbos kilo dviejų valstybių pavadinimai (Paragvajus, Urugvajus), daug miestų (Kasapa, Kaguasu, Kurusu Kuatija, Gualeguaiču, Paraguari, Takuarembo, Kapiata, Kakupė, Njembi), hidronimų (Parana, Aragvajus, Igvasu, Mokonos krioklys, Ibera, Mirinas).

Svarbiausios frazės[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškai Gvaranių kalba
gvaranių kalba avañe'ẽ
ispanų kalba karaiñe'ẽ
sveikas maitei
kaip laikaisi mba'éichapa
mano vardas … Cheréra …
esu iš Europos Che Europagua
gyvenu Buenos Airėse Che aiko Buenos Airespe
esu 30-ies metų Cheareko mbohapypa ary
sveiki atvykę! ¡tapeg̃uahe porãite!
sudie tereiko porã
mano draugas che irũ, che angirũ
ačiū aguyje
linkėjimai (atsisveikinant) maitei horyvéva ndéve
atsiprašau cheñyromi
kodėl? ¿ mba’ehápa?
kada? ¿araka'épa?
kur? ¿mamópa?
kaip? ¿mba'éichapa?
kiek? ¿mbovýpa?
vienas peteĩ
du mokõi
trys mbohapy
keturi irundy
penki po
šeši poteĩ
septyni pokõi
aštuoni poapy
devyni porundy
dešimt pa
šimtas sa
tūkstantis su

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Guarani Rayhupape 3, Mbo’esyry peteĩha, David A. Galeano Olivera. 2006 m. Paragvajus
  • Guarani Rayhupape 4, Mbo’esyry irundyha, David A. Galeano Olivera. 2006 m. Paragvajus
  • www.datamex.com.py
Wikipedia
Vikipedija Gvaranių kalba
Portal
Vikisritis: Lotynų Amerika
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.