Santa Kruso departamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Santa Kruso departamentas
Departamento del Santa Cruz
Flag of Santa Cruz.svg
Bolivia Santa Cruz.png
Valstybė: Bolivijos vėliava Bolivija
Administracinis centras: Santa Krus de la Siera
Provincijų: 15
Savivaldybių: 47
Oficialios kalbos: ispanų, gvaranių
Gyventojų (2007): 2 546 881
Plotas: 370 621 km²
Tankumas (2007): 7 žm./km²

Santa Kruso departamentas (isp. Departamento del Santa Cruz, keč. Santa Krus suyu, aim. Santa Krus jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies rytuose. Tai – didžiausias plotu Bolivijos departamentas. Departamento sostinė – Santa Krus de la Siera.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Departamento pavadinimas kilęs iš sostinės Santa Krus de la Siera, susijęs su misionierių šventojo kryžiaus egzaltavimo švente (isp. Exaltación de la Santa Cruz)[1].


Vėliavos reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Departamento vėliavos spalvos turi šias reikšmes: žalia spalva simbolizuoja augimą ir viltį, o balta spalva reiškia tyrumą ir kilnumą[2].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Santa Kruso departamentas buvo įkurtas 1826 m. sausio 23 d. Antonio José de Sucre įsakymu.

XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje kai kurių provincijų gyventojai pareiškė norą atsiskirti ir sukurti naują Čikitoso ir Gvarajoso departamentą (isp. Department Chiquitos and Guarayos) su sostine San Jose de Chiquitos.

2008 m. kovo mėnesį Santa Kruso departamente įvyko referendumas dėl regiono autonomijos. Daliniai rezultatai (oficialiaisuskaičiuoti 22 % biuleteniai) parodė, kad 82 % balsavusiųjų palaiko departamento autonomiją, tačiau Bolivijos prezidentas Evo Morales paskelbė neoficialaus referendumo rezultatus negaliojančiais[3].

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės vakaruose Santa Kruso departamentas ribojasi su Beni departamentu, šiaurės rytuose ir rytuose su Brazilija, pietryčiuose su Paragvajumi, pietvakariuose su Čukisakos departamentu, vakaruose su Kočabambos departamentu.

Geografiškai departamentas padalintas į tokias zonas: kalnyną, priklausantį Andų kalnų grandinei, vakarinėje dalyje, centrines lygumas ir savanas šiaurinėje dalyje. Rytinėje departamento dalyje yra Čikitoso (isp. Chiquitos ) kalnai, kurių vidutinis aukštis 600 metrų. Andų kalnynas departamente greitai žemėja. Svarbiausios viršūnės: El Bosque, Altares, San Marcos, Abapó, Los Corrales, Amboró, San Rafael, Las Juntas, Los Volcanes ir Mataracu. Čikitoso kalnynas prasideda Prekambro arba Brazilijos skydu, kuriame yra didelės kvarco kristalų, aukso, geležies ir kitų mineralų atsargos. Šiuose kalnuose prie Puerto Suareso (isp. Puerto Suárez) miesto yra Mutuno regionas (isp. El Mutún arba Serrania Mutún), kuriame yra didžiausios pasaulyje geležies rūdos atsargos[4]

Hidrografija[taisyti | redaguoti kodą]

Santa Kruso departamentas priklauso dviem baseinams: Amazonės ir La Platos upių baseinams. Pagrindinės Amazonės baseino upės: Chore, Víbora, Ichilo, Palometillas, Zapecos de Concepción, Negro, San Luis, San Martín ir Tarbo; La Platos baseinui priklauso šios upės: San Rafael, Bamburral, Negro, Jordán, Soruco, Santo Corazón, La Cal, San Miguel. Taip pat departamente yra ir ežerų: Uberaga, Cáceres, La Gaiba, Mandiore, Concepción ir lagūnų: Santa Rosa, Jesús de los Vitones, Calderina ir Marfil.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas Santa Kruso departamente priklauso nuo geografinės zonos. Vakariniame regione klimatas kinta nuo šalto iki vidutinio, kalnų papėdėse – nuo vidutinio iki šilto, o lygumoms būdingas šiltas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 18-24 °C. Žiemos sezoną galimi temperatūrų svyravimai dėl šalto vėjo iš šiaurės, vadinamo surazos. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 588 mm per metus šiaurinėje dalyje iki 1700 mm lygumose.

Provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

Santa Kruso departamento suskirstymas į provincijas

Departamentas padalintas į 15 provincijų, 47 savivaldybių ir 144 kantonus. Departamento provincijos:

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinį penkiasdešimtmetį Santa Kruso departamento gyventojų skaičius smarkiai augo, dalinai ir dėl valstybės vykdomos gyventojų perkeldimo iš skurdžių Altiplano žemių į derlingas žemumas politikos. 19502001 m. gyventojų skaičius padidėjo aštuonis kartus ir šiuo metu departamentas gyventojų skaičiumi yra antras pagal dydį šalyje. Departamento gyventojų skaičius sudaro 23,79 % visų Bolivijos gyventojų. Iš jų 76,16 % gyventojų gyvena miestuose ir 23,84 % gyvena kaimuose[5].

Pirmykštės departamento etninės grupės: guarayos, sirionós, chiquitanos, chamacocos, zamucos, potoreras, yanaiguas, izozeños, chiriguanos, tapietes ir yuracarés. Pagal 2001 metų surašymo duomenis 16,95 % vyresnių nei 15 metų gyventojų priklauso kečujams, 20,49 % priskiria save kitoms indėnų tautoms, tarp jų aimarams, gvaraniams, chiquitanos, mojeño. 62,56 % gyventojų nepriklauso jokioms indėnų tautoms.

Gyventojų skaičiaus kaita[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Gyventojų sk.[1]
1900 171 592
1950 244 658
1976 710 724
1992 1 364 389
2001 2 029 471

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės departamento ekonominės veiklos – žemės ūkis ir miškininkystė. Santa Kruso departamente išauginama 45% visos Bolivijos žemės ūkio produkcijos. Auginamos grūdinės kultūros: sojos, kviečiai, rugiai, kukurūzai, tropiniuose reginuose auginami bananai, ryžiai, kava, cukranendrės, tabakas. Užsiimama gyvulininkyste, auginami arkliai, kiaulės, ožkos. Apdirbimo pramonėje taip pat vyrauja žemės ūkio produktų apdirbimas, departamente pagaminama 40% šalies žemės ūkio produktų. Gaminami cukrus, tabakas, mediena, taip pat avalynė, dirbiniai iš medžio. Yra tekstilės pramonė. Departamente kasamas auksas, geležis, randama nafta, gamtinės dujos. Mutuno regione yra didžiausios pasaulyje geležies rūdos atsargos. Naftos gavyba sudaro 14,28%, gamtinių dujų – 20,98% visos šalies produkcijos.

Pagrindinės departamento eksporto prekė: soja ir jos produktai. Taip pat eksportuojama daug medienos ir jos gaminių, baldai, metalų rūda, maisto produktai, gamtinės dujos. Pagrindinės eksporto šalys: Brazilija, Venesuela, Kolumbija. Daugiausia importuojami įvairūs pramonės gaminiai, pagrindinė importo šalys Brazilija ir Čilė.

Santa Kruso departamentas sukuria 28,92% Bolivijos BVP.[6]

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

80 m aukščio Arkoirio krioklys nacionaliniame Noelio Kempff Merkado parke

Santa Kruso departamentas turi daug aukščiausios kokybės turistinių išteklių. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukti trys departamento objektai:

  • Nacionalinis Noelio Kempff Merkado parkas (isp. Parque Nacional Noel Kempff Mercado) – tai vienas iš didžiausių ir nepaliestų parkų Amazonės baseine. Jame randamos skirtingos ekosistemos: nuo tropinių savanų, vadinamų Cerrado iki kalnuotų visžalių Amazonės miškų. Parkas pasižymi ir didele gyvūnijos bei augmenijos įvairove, priskaičiuojama apie 4 000 skirtingų rūšių augalų, daugi au nei 600 rūšių paukščių ir daug pasaulyje nykstančių arba saugomų stuburinių gyvūnų.
  • Samaipatos fortas (isp. Fuerte de Samaipata) – tai archeologinis paminklas, sudarytas iš dviejų dalių: kalvos su daugybe raižinių, joje, spėjama, XIV-XVI a. buvo ceremonialinis centras ir miesto centras, ir pietinės kalvos dalies, kuri buvo administracinis ir gyvenamasis rajonas. Paminklas saugomas kaip unikalus ikiispaninių tradicijų ir tikėjimo pavyzdys, manoma, neturintis analogo Amerikoje.
  • Čikitanijos jėzuitų misijos, vietinių dar vadinama Čikitanija (isp. La Chiquitanía) – šį objektą sudaro šešios 16961760 m. įkurtos į krikščionybę atverstų indėnų kolonijos: San Francisco Javier, Concepción, Santa Ana, San Miguel, San Rafael ir San José. Yra išlikusios bažnyčios, kurioms būdingas krikščioniškos architektūros susiliejimas su vietinėmis tradicijomis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Bolivijos departamentai Bolivijos vėliava

Beni | Čukisaka | Kočabamba | Potosi | La Pasas | Oruras | Pando | Santa Krusas | Taricha