Čankai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Senovės Peru istorija |
| Pirminis periodas |
| Ankstyvasis akiratis: Čavinas |
| Ankstyvoji tarpinė grandis: |
| Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiauanakas |
| Vidurinysis akiratis: |
| Varis, Tiauanakas |
| Vėlyvoji tarpinė grandis: |
| Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai |
| Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus |
| Peru užkariavimas |
| Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė |
| Andų regionai |
| Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs |
Čankai (isp. Chancas) - senovės Peru kultūra, gyvavusi dabatiniuose Apurimako ir Ajakučo departamentuose. Pradžioje įsikūrė tarp Pampos ir Pačačiakos upių, vėliau teritorija išsiplėtė iki Andavajlaso. Kultūra klestėjo XIII-XV a. laikotarpiu. Vertėsi žemdirbyste, augino lamas, vikunijas. Čankai buvo gabūs keramikai.
Nepaisant to, kad gyveno visai netoli Kusko, čankai aktyviai priešinos inkams. Vedini Anccu Hualloc čankų indėnai 1438 m. surengė žygį į Kuską tačiau inkams pavyko apsiginti.

