Čavino kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Centrinių Andų kultūra:
Chavin
Estela.jpg
Šalis: Peru (centrinė Kosta, Santos aukštupis)
Tautos:
Laikotarpis: ~900-200 m. pr. m. e.
Mapa cultura chavin.png
Peru-orn.png
Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė, Argentina
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs
Commons-logo.svg Vikiteka: Čavino kultūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Čavino kultūra (isp. Cultura Chavín) – Peru archeologinė kultūra, viena iš ikiinikinio laikotarpio indėnų kultūrų. Pavadinta nuo senovės miesto Čavin de Uantaro (Chavín de Huantar), kuris buvo svarbus religinis ir politinis centras, 1985 m. paskelbtas Pasaulio paveldo paminklu, griuvėsių.

Arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Čavino kultūra 900-200 m. pr. m. e. laikotarpiu klestėjo Ramiojo vandenyno pakrantėje ir Andų priekalnėse, maždaug nuo Kachamarkos šiaurėje iki Pakačamako pietuose. Savo klestėjimo laikotarpiu Čavino įtakos sfera driekėsi šiaurėje iki dabartinės Ekvadoro sienos, pietuose – iki Naskos. Vienas iš svarbiausių kultūrinių centrų buvo Čavin de Uantaro miestas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko terasų, aikščių, akmeninių pastatų (3 aukštų Kastiljo šventykla), akmeninių skulptūrų (kolona su reljefinėmis žvėrių galvomis), raižytų akmeninių plokščių. Svarbiausi pastatai – masyvūs šventovių kompleksai, statyti iš tašytų stačiakampių akmens luitų, sujungti galerijomis, sienos puoštos bareljefais. Skiriamas Čavino menas, jo stiliaus pagrindiniai motyvai – žmonių, gyvūnų ir kiti atvaizdai, susipynę su fantastinėmis būtybėmis. Ankstyvuoju Čavino laikotarpiu įsigalėjo žemdirbystė, vėliau suklestėjo audimas, puodininkystė, akmentašystė, metalų gamyba ir liejimas, susiliejo lokalinės kultūros, susiformavo bendra religija. Rasta gausiai dirbinių su žvėrių atvaizdais, manoma, susijusių su religinėmis apeigomis.[1] Čavino gyventojai gamino kokybiškus tekstilės gaminius, mokėjo lydyti metalus, buvo gabūs keramikai ir statybininkai. Augino lamas, vertėsi žemės ūkiu. Rašto neturėjo. Dauguma Čavino kultūros radinių rasta Uantaro griuvėsiuose. Čavino kultūrai buvo būdingas jaguaro kultas. Žyniai vaidino labai svarbų vaidmenį valstybės gyvenime.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Čavino kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 34 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]