Oruro departamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oruro departamentas
Departamento de Oruro
Flag of Oruro.svg
Bolivia Oruro.png
Valstybė: Bolivijos vėliava Bolivija
Administracinis centras: Oruras
Provincijų: 16
Savivaldybių: 35
Oficialios kalbos: ispanų, kečujų, aimarų
Gyventojų (2001): 391 870
Plotas: 53 588 km²
Tankumas (2001): 7 žm./km²


Oruro departamentas (isp. Departamento de Oruro, keč. Uru-Uru suyu, aim. Ururu jach'a suyu) - vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies vakaruose. Departamentas įsikūręs Altiplano plokščiakalnyje ir kalnuose, tačiau vyraujantis paviršius - lyguma. Tai vienas iš skurdžiausių Bolivijos departamentų. Departamento sostinė - Oruras.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Oruro yra čiabuvių žodis, reiškiantis „juoda ir balta“, susijęs su petroglifais.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Oruro departamentas buvo įkurtas 1826 m. rugsėjo 5 d. Antonio José de Sucre įsakymu.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurėje Oruro departamentas ribojasi su La Paso departamentu, pietuose su Potosi departamentu, šiaurės rytuose su Kočabambos ir Potosi departamentais, vakaruose su Čile.

Oruro departamentas išsidėstęs centrinėje Altiplano plokščiakalnio dalyse ir kalnuose. Departamento vakaruose - Vakarų Kordiljera (isp. Cordillera Occidental), rytuose - Vienuolių kalnynas (isp. Cordillera de los Frailes).

Hidrografija[taisyti | redaguoti kodą]

Departamento upės priklauso trims šalies baseinams: Amazonės, La Platos upių ir uždaram Altiplano baseinui. Pastarajam baseinui priklauso dauguma departamento upių. Svarbiausios upės: Desaguadero, jungianti Titikakos ir Poopo (isp. Poopó) ežerus, Lauka (isp. Lauca), Markes (isp. Marquez).

Departamento pietuose yra antras pagal dydį Bolivijoje druskų ežeras Koipasa (isp. Coipasa).

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Oruro departamentui būdingas šaltas, sausas klimatas ištisus metus. Vidutinė metinė temperatūra 9 °C (rytinėje departamento dalyje apie 12 °C, vakarinėje 6 °C). Žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas ne mažesnis nei 10 °C. Metinis kritulių kiekis atitinkamai vakarinėje ir rytinėje dalyse svyruoja nuo 200 mm iki 400 mm.

Provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

Oruro departamento suskirstymas į provincijas

Departamentas padalintas į 16 provincijų, 35 savivaldybes ir 175 kantonus. Departamento provincijos:

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Oruro departamento gyventojų skaičius sudaro 4,91 % visų Bolivijos gyventojų. Didžioji gyventojų dalis (60,25 %) gyvena miestuose ir apie 39,75 % gyvena kaimuose[2].

Šiame departamente vidutinė gyvenimo trukmė - viena iš mažiausių Bolivijoje (61 metai).

Etninės grupės[taisyti | redaguoti kodą]

Iš pradžių departamentas buvo apgyvendintas bendruomenėmis, kurios kalbėjo kečujų ir aimarų kalbomis. Taip pat galima išskirti palei Desaguadero upę gyvenančią etninę grupę, kalbančią Čipaja kalba (isp. Chipaya).

Gyventojų skaičiaus kaita[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Gyventojų sk.[1]
1900 86 081
1950 192 356
1976 310 409
1992 340 114
2001 391 870

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinės departamento ekonominės veiklos yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Auginamos bulvės, bolivinės balandos, miežiai ir keletas daržovių rūšių. Verčiamasi ir gyvulininkyste. Daugiausia auginamos avys ir kupranugarinių šeimos atstovai: lamos ir alpakos. Esant palankioms sąlygoms auginami galvijai, arkliai, kiaulės.

Departamente yra daug skirtingų mineralų išteklių. Iš kasamų mineralų svarbiausi - alavas, volframas, stibis, varis, cinkas. Pagrindinės kasyklos: Huanuni, Colquiri ir Avicaya. Taip pat privačia iniciatyva kasamas auksas.

Be kalnų pramonės Oruro departamente gaminami batai, muilas, keramika, plytos.

Oruro departamentas sukuria 6,5% Bolivijos BVP.[3]

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Oruro karnavalas - vienas didžiausių kultūros renginių Bolivijoje

Oruro departamentas neturi daug aukščiausios kokybės turistinių išteklių. Didžiausio turistų dėmesio sulaukia Oruro karnalavas - vienas didžiausių metinių kultūros renginių Bolivijoje. Tai per kelis šimtmečius susiformavusi šventė, kurioje susipina pagoniškos ir krikščioniškos tradicijos. Vienas svarbiausių šios šventės akcentų - šokiai (Diablada, Morenada, Caporales, Llamerada, Incas ir kiti). 2001 m. UNESCO įtraukė Oruro karnavalą į žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus. [4]

Kitos departamento įžymios vietos:

  • Sostinė Oruro
    Mieste yra Santuario del Socavón šventykla, archeologinis, minerologijos, etnografijos muziejai.
  • Paria
    Pirmasis ispanų įkurtas miestas Bolivijoje.
  • Čipajas (isp. Chipayas)
    188 km nuo Oruro miesto nutolusi vieta, kurioje išlikę seniausios iš tebegyvų Čipajų kultūros pėdsakų: agrarinė sistema, namų statybos būdas, visuomeninio gyvenimo organizavimo formos.
  • Įvairūs gamtos ištekliai: nacionalinis Sachama parkas, kuriame yra aukščiausia Bolivijos viršūnė Sachama (isp. Sajama), Poopo, Uru uru ežerai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Bolivijos departamentai Bolivijos vėliava

Beni | Čukisaka | Kočabamba | Potosi | La Pasas | Oruras | Pando | Santa Krusas | Taricha