Janas Sniadeckis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Janas Jonas Sniadeckis
lenk. Jan Chrzciciel Władysław Śniadecki
Jan Śniadecki 2.JPG
Jonas Rustemas. Jonas Sniadeckis
Gimė: 1756 m. rugpjūčio 28 d.
Žninas, Kujavijos Pamario vaivadija
Mirė: 1830 m. lapkričio 21 d. (74 metai)
Jašiūnai
Veikla: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 18071815 m. - rektorius.
Commons-logo.svg Vikiteka: Janas SniadeckisVikiteka
Parašas
Autograph-JanSniadecki.png

Jonas Sniadeckis (lenk. Jan Chrzciciel Władysław Śniadecki, 1756 m. rugpjūčio 28 d. Žninas, Kujavijos Pamario vaivadija1830 m. lapkričio 21 d. Jašiūnai) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės astronomas, matematikas, filosofas, pedagogas; Vilniaus Universiteto profesorius, 18071815 m. – rektorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Žnino miestelio aludario ir burmistro sūnus, brolis Andrius Sniadeckis. Mokėsi Jogailos universitete Krokuvoje, tobulinosi Getingene, Leidene, Utrechte. Paryžiaus universitete matematiką studijavo pas Laplasą ir Delamberą.

Dalyvavo Edukacinės komisijos veikloje. Nuo 1781 m.- matematikos ir astronomijos profesorius Krokuvoje. Paskaitas skaitė ne lotyniškai, o lenkiškai, kas tuo metu buvo neįprasta. Propagavo Nikolajaus Koperniko mokymą. 1782 m. inicijavo astronominės observatorijos statybą Krokuvoje. Dėl lėšų stokos idėja realizuota tik 1792 m. 1784 m. kartu su kolegomis sėkmingai eksperimentavo su oro balionu, kuris pakilo į 4700 m. aukštį ir ore išsilaikė apie pusvalandį.

Vilniuje[taisyti | redaguoti kodą]

18061825 m. Vilniaus universiteto profesorius, 1807–1815 m. rektorius; astronominės observatorijos direktorius. 1811 m. išrinktas Peterburgo mokslų akademijos nariu-korespondentu. Napoleonui užėmus Lietuvos teritoriją, įėjo į prancūzų konroliuojamos Laikinosios vyriausybinės komisijos sudėtį. Ši komisija atliko civilinės administracijos funkcijas Vilniaus, Gardino, Minsko gubernijose ir Baltstogės apskrityje.

Lenkų literatūroje prasidėjus romantizmo laikotarpiui, pasisakė už klasicizmą, orientaciją į klasikinę senovės graikų ir romėnų literatūrą. Tai padėjo susiformuoti naujai literatūros srovei ir Adomui Mickevičiui.

Atsistatydinęs apsigyveno Jašiūnuose, savo svainio Michailo Balinskio dvare. Čia mirė ir palaidotas.

Pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

Lenkų matematikos terminologijos pradininkas. Siūlė įvesti vieningą fizinių dydžių matavimo sistemą, panašią į šiuolaikinę SI. Sistemiškai stebėjo mažąsias planetas, Saulės ir Mėnulio užtemimus; nustatinėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų padėtį. 1802 m., nepriklausomai nuo H. Olberso atrado Paladžio asteroidą. Rašė matematikos, filosofijos klausimais, literatūros kritikos straipsnius.

Janas Sniadeckis – didis Švietimo epochos lenkų mokslininkas, žymiausias XVIII a.XIX a. lenkų astronomas. Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje, asteroidas (Sniadeckia), keltas, mokyklos, gatvės, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rachunku algebraicznego teoria przystosowana do geometrii linii krzywych, 1783
  • O Koperniku (1802)
  • Geografia, czyli opisanie matematyczne i fizyczne ziemi, 1804
  • O rachunku losów, 1817
  • Trygonometria kulista analitycznie wyłożona, 1817; šis vadovėlis buvo išverstas į vokiečių kalbą ir buvo laikomas geriausiu šios srities vadovėliu Europoje
  • O pismach klasycznych i romantycznych, 1819
  • Filozofia umysłu ludzkiego, 1821