Voicechas Ceciševskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Voicechas Ceciševskis
Albertas Ceciševskis
lenk. Wojciech Cieciszewski
Cieciševskių herbas
Cieciševskių herbas
Gimė 1604 m.
Mazovija
Mirė 1675 m. kovo 10 d. (~71 metai)
Varšuva
Veikla SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pamokslininkas, teologas ir filosofas.

Voicechas Ceciševskis (arba Albertas Ceciševskis, lenk. Wojciech Cieciszewski, g. apie 1604 m. Mazovija – 1675 m. kovo 10 d. Varšuva) – SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pamokslininkas, teologas ir filosofas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš sulenkėjusių Prūsijos bajorų. Studijavo Vilniaus universitete, nuo 1622 m. jėzuitas, kunigas. Teologijos ir filosofijos daktaras.

16361637 m. Vilniaus universitete dėstė retoriką, 16381641 m. – filosofiją, 16461649 m. Vilniaus universiteto rektorius. 1649–1658 m. karaliaus Jono Kazimiero pamokslininkas bei karališkosios šeimos pasiuntinys ir tarpininkas. Viršijęs įgaliojimus buvo trumpam patekęs į nemalone. 1655–1658 m. ir 16681670 m. Mažosios Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolas, 1666–1968 m. Vilniaus profesų namų prepozitas. 1670–1674 m. – karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio nuodėmklausys ir teologas. Karaliaus Vladislovo IV Vazos pavedimu po M. K. Sarbievijaus mirties 1640 m. tvarkė jo palikimą. Paskelbė religinių raštų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Voicechas Ceciševskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 122 psl.
Akademinės pareigos
Prieš tai:
Benediktas de Sokso
Vilniaus universiteto rektorius
16461649
Po to:
Jonas Rivockis