Voicechas Ceciševskis
 Albertas Ceciševskis lenk. Wojciech Cieciszewski |
|
|---|---|
 |
|
| Cieciševskių herbas | |
| Gimė: | 1604 m. Mazovija |
| Mirė: | 1675 m. kovo 10 d. (~71 metai) Varšuva |
| Veikla: | SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pamokslininkas, teologas ir filosofas. |
Voicechas Ceciševskis (arba Albertas Ceciševskis, lenk. Wojciech Cieciszewski, g. apie 1604 m. Mazovija – 1675 m. kovo 10 d. Varšuva) – SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pamokslininkas, teologas ir filosofas.
Biografija [taisyti]
Kilęs iš sulenkėjusių Prūsijos bajorų. Studijavo Vilniaus universitete, nuo 1622 m. jėzuitas, kunigas. Teologijos ir filosofijos daktaras.
1636–1637 m. Vilniaus universitete dėstė retoriką, 1638–1641 m. – filosofiją, 1646–1649 m. Vilniaus universiteto rektorius. 1649–1658 m. karaliaus Jono Kazimiero pamokslininkas bei karališkosios šeimos pasiuntinys ir tarpininkas. Viršijęs įgaliojimus buvo trumpam patekęs į nemalone. 1655–1658 m. ir 1668–1670 m. Mažosios Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolas, 1666–1968 m. Vilniaus profesų namų prepozitas. 1670–1674 m. – karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio nuodėmklausys ir teologas. Karaliaus Vladislovo IV Vazos pavedimu po M. K. Sarbievijaus mirties 1640 m. tvarkė jo palikimą. Paskelbė religinių raštų.[1]
| Akademinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Benediktas de Sokso |
Vilniaus universiteto rektorius 1646–1649 |
Po to: Jonas Rivockis |
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Voicechas Ceciševskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 122 psl.
